Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Žinoma atlikėja ir šokėja Anžela Adamovič-Gečienė šiemet išgyveno itin jautrų etapą – jos sūnus pirmą kartą pravėrė mokyklos duris. Emocijų nestokojusi mama sako, kad rugsėjo pirmoji šeimai buvo kupina jaudulio, džiaugsmo ir ašarų.

Žinoma atlikėja ir šokėja Anžela Adamovič-Gečienė šiemet išgyveno itin jautrų etapą – jos sūnus pirmą kartą pravėrė mokyklos duris. Emocijų nestokojusi mama sako, kad rugsėjo pirmoji šeimai buvo kupina jaudulio, džiaugsmo ir ašarų.

REKLAMA

Nors vaikas šį pokytį priėmė drąsiai, pati Anžela neslepia – naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kad emocijas tramdyti buvo nelengva.

Jaudinanti diena

A. Adamovič-Gečienė neslepia – rugsėjo 1-oji šeimai tapo labai jautria ir sentimentalia diena. Ji atvirai pasakoja, kad emocijų iš tiesų buvo daug.

REKLAMA
REKLAMA

„Ganėtinai daug jausmų buvo. Įsivaizduoji, kad tai naujas etapas gyvenime – bus ir lengva, ir sunku. Supranti, kad jau visiškas savarankiškumas atiduodamas jam, ne taip kaip darželyje, kur viskas paprasčiau. Buvo ir baimės, ar susitvarkys, ir džiaugsmas. Norisi pasakyti: „Tik skrisk“. Tai buvo labai daug jausmų“, – atvirauja atlikėja.

REKLAMA

Pasak jos, tą rytą buvo daug ašarų, bet jos buvo ne iš liūdesio, o iš džiaugsmo.

„Vertindama save, galiu pasakyti, kad ašarų buvo daug nuo pat ryto. Tai buvo džiaugsmo ašaros, ne liūdesio, kad jis išeina į mokyklą, o tokios emocijų ašaros. Verkiau daug, stengiausi laikytis prieš sūnų, bet jis matė, kad jaudinuosi. Buvome trise – su Žygimantu ir Žaku – pasijuokėm, nes man sunku buvo sulaikyti emocijas. Verkiau ir kartu juokiausi. Taip, tai buvo labai sentimentali diena“, – sako ji.

REKLAMA
REKLAMA

Šventė vyko mokyklos stadione, kur susirinko visos klasės. Tėvai galėjo dalyvauti ceremonijoje, tačiau į pirmąją pamoką buvo įleisti tik vaikai.

„Buvo labai gražus renginys stadione. Visi pirmokai buvo vedami per stadioną, vyko pasirodymai, visa šventė vyko stadiono viduryje. Tėvai galėjo dalyvauti, bet į pačią pirmą pamoką neįleido – ji buvo skirta tik vaikams“, – dalijasi Anžela.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Sūnaus emocijos

Mažajam Žakui mokyklos pradžia buvo kur kas lengvesnė nei jo mamai. Jis jau buvo lankęs adaptacinius užsiėmimus, tad žinojo, kas jo laukia.

„Kadangi jis jau prieš tai buvo mokykloje, turėjo adaptacinį laikotarpį, tai žinojo, kur eina, kas vyksta. Jam nebuvo didelės baimės, labiau smalsumas – kas bus klasiokai, kas per vieta. Jam buvo įdomu, ir mes jį nuteikinėjome, kad mokykloje bus smagu“, – sako A. Adamovič-Gečienė.

REKLAMA

Vis dėlto pati pradžia Anželos šeimai nebuvo tokia lengva, kaip galėjo pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Pirmoji adaptacinė diena tapo tikru išbandymu tiek tėvams, tiek mažajam pirmokui.

„Pirmąją adaptacinę dieną buvo sunku, nes tėvų neįleido į mokyklą – tiesiog pasiėmėme vaikus ir išėjome. Tai mums patiems buvo šokas, Žakui irgi. Rugsėjo 1-ąją jau žinojome, ko laukti, todėl buvome paruošti. Tik mano emocijos nebuvo paruoštos“, – šypsosi atlikėja.

REKLAMA

Kuprinė ir kasdienybė

Sūnaus kuprinę ir kitus būtinus mokyklinius reikmenis šeima rinko atsakingai, tačiau kartu stengėsi įtraukti ir patį vaiką. Anot Anželos, svarbiausia, kad sūnus pats jaustųsi patogiai ir džiaugtųsi savo pasirinkimais.

„Mes padedame tik tada, kai reikia atsižvelgti į kriterijus. Pavyzdžiui, parodome, kokia kuprinė tinkama pirmokui – kad būtų gerai nugarai, tinkamo dydžio. Konsultantė rekomenduoja, o tada leidžiame rinktis sūnui. Tai jo daiktas, jis turi norėti su juo mokytis kasdien“, – sako ji.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Paklausta apie rytinę rutiną, Anžela sako buvusi maloniai nustebinta.

„Keliasi visai neblogai. Tikėjausi, kad bus sunkiau, nes darželyje būdavo, kad jau aprengtas dar miega. Galvojau, kad bus sudėtingiau, bet jis pats suvokė, kad turi keltis. Atrodo, kad su mokykla jis truputį suaugo. Jis labiau suvokia, kad reikia pasiruošti. Aišku, dar daiktų nesusitvarko, nesusirūšiuoja, bet pats supratimas yra“, – pasakoja mama.

REKLAMA

Draugai ir adaptacija

Žakas, pasak mamos, naujoje aplinkoje netruko rasti draugų. Sūnus yra labai socialus, todėl prisitaikyti jam nebuvo sunku.

„Jam visai nesunku, nes jis labai socialus. Draugų susiranda labai greitai – gali žaidimų aikštelėje pamatyti vaiką, ir jau sako: „Čia mano draugas“. Mes juokiamės, kad Žakas visur susiranda savo „mafiją“ – darželyje vienoj grupėj, kitoj grupėj, dabar mokykloje. Jis visada turi draugų“, – šypsosi A. Adamovič-Gečienė.

REKLAMA

Ji sako, kad sūnui mokykla kol kas labai patinka:

„Jam patinka mokytojai, patinka mokykla, patinka draugai. Aišku, būna visko, bet tai normalu – adaptacinis laikotarpis.“

Išlaidos pirmokui

Kaip ir daugeliui tėvų, pasiruošimas pirmokui pareikalavo nemažai išlaidų.

„Labiausiai nustebino kuprinės kaina. Šiaip nesame išlaidūs, turėjome atmintinę, ko reikia klasei, ir daug ką supirkome per akcijas. Kanceliarija išėjo pigiai. Brangesnė buvo sportinė apranga, nes perkame specializuotose parduotuvėse. Bet kadangi Žakas lanko ir futbolą, ir krepšinį, mes prie to pripratę“, – pasakoja ji.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Anžela neslepia, kad kuprinė kainavo apie 70 eurų.

„Iš pradžių galvojau, kad bus pigiau, bet kai pamačiau kokybę ir pritaikymą vaikui, nusprendžiau, kad verta“, – sako ji.

Didžiausiu iššūkiu, pasak Anželos, tapo mokyklinė uniforma. Atlikėja neslepia – nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad keli drabužiai neturėtų kainuoti daug, galutinė suma stebina.

„Brangiausia buvo uniforma. Vien džemperis kainuoja 40 eurų, o juk vaikas greitai išauga. Reikia pirkti viską – marškinėlius, švarką, megztinį, emblemą. Susumavus kuprinę, kanceliariją, uniformą ir sportinę aprangą, išėjo apie 400 eurų ar daugiau“, – atvirauja pašnekovė.

REKLAMA

Požiūris į švietimo sistemą

Kalbėdama apie švietimą, Anžela yra griežta namų darbų priešininkė.

„Aš esu prieš namų darbus, namų darbai, mano nuomone, yra sutvarkyti po savęs, sudėti indus, bet ne užduotys iš mokyklos. Juk po darbo namų darbų neparsinešame. Atrodo, kad dabar sūnui yra per lengva. Jo priešmokyklinė mokytoja labai daug su jais dirbo, todėl dabar jaučiasi, kad jis viską moka. Dėl to kartais užeina tinginys, net nebenori eiti“, – kalba ji.

REKLAMA

Anot jos, problematiška, kad skirtingo pasiruošimo vaikai yra suvedami į vieną lygį.

„Man nepatinka, kad visi vaikai su skirtingais gebėjimais suvedami į vieną lygį. Vienam per lengva, kitam per sunku, o užduotys tos pačios“, – tikina atlikėja.

Mokytojus ji kol kas vertina palankiai.

„Labai sunku pasakyti, nes dar praėjo mažai laiko. Mūsų mokytoja labai patinka, ji stengiasi. Apie kitus kol kas negaliu pasakyti“, – sako ji.

Andžela džiaugiasi, kad tėvai nėra palikti nuošalyje.

„Taip, informacija pateikiama, vyksta bendravimas tarp tėvų. Kol vyksta adaptacija, visiems dar reikia laiko. Bet įsitraukimas yra – spalio 3 dieną vedžiau muzikos pamoką per Mokytojų dieną. Tai irgi graži įtrauktis“, – pasakoja ji.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų