A. Merkel, kuri vadovavo Vokietijai nuo 2005 iki 2021 metų, šį pareiškimą padarė interviu Vengrijos žiniasklaidos priemonei „Partizan“.
Ji sakė, kad kaltina Lenkiją ir Baltijos valstybes dėl diplomatinių santykių nutraukimo tarp Rusijos ir ES, kuris, jos nuomone, lėmė po kelių mėnesių įvykusią Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą.

Minsko susitarimai
Anot A. Merkel, Lenkijos atsisakymas paremti Minsko susitarimus, du svarbius tarptautinius susitarimus tarp Rusijos ir ES, paskatino Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną 2022 m. įsiveržti į Ukrainą.
Ji teigė, kad pirmasis Minsko susitarimas „atnešė ramybę“ nuo 2015 iki 2021 m. ir suteikė Ukrainai, laiko „surinkti jėgas“ ir „tapti kitokia šalimi“.
Tačiau 2021 m. A. Merkel „pajuto, kad V. Putinas nebežiūri į Minsko susitarimą rimtai“.
„Todėl norėjau naujo formato, kuriuo Europos Sąjunga galėtų tiesiogiai bendrauti su Putinu. Kai kurie to nepalaikė. Tai, visų pirma, buvo Baltijos valstybės, bet ir Lenkija buvo prieš“, – interviu „Partizan“ sakė A. Merkel.
Ji pridūrė, kad šios keturios šalys „bijojo“, kad „neturėsime bendros politikos Rusijos atžvilgiu“.
„Bet kokiu atveju, tai nepavyko. Tada aš palikau pareigas, o po to prasidėjo Putino agresija“, – sakė ji.
„Bild“ pažymi, kad buvusi Vokietijos kanclerė nepasako, kad Rusija pagal Minsko susitarimą nuo 2015 iki 2021 m. nužudė arba sužeidė daugiau nei 5000 Ukrainos karių, kad V. Putino agresija prieš šalį prasidėjo ne po jos kadencijos pabaigos, bet tęsėsi nuolat, o nuo 2021 m. pavasario, perkeliant didelius karinius dalinius, buvo rengiama visiška invazija į Ukrainą.
Kaltas ir koronavirusas
Be to, A. Merkel taip pat teigė, kad koronavirusas prisidėjo prie Rusijos karo Ukrainoje.
„Mes nebegalėjome susitikti, nes Putinas bijojo koronaviruso pandemijos“, – sakė A. Merkel.
Anot jos, „jei negalima susitikti, jei negalima akis į akį aptarti nesutarimų, tai ir naujų kompromisų rasti neįmanoma.“
Buvusi Vokietijos kanclerė yra įsitikinusi: „Vaizdo konferencijos tam nebuvo pakankamos.“ Todėl „koronavirusas yra pagrindinė priežastis“, kodėl Rusija taip radikalizavosi politiškai ir galiausiai užpuolė Ukrainą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!