Aliaskoje bus sprendžiamas Ukrainos likimas: ką priims Trumpas ir Putinas?

Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala ir buvęs užsienio reikalų ministras, Lietuvos ambasadorius Švedijoje Linas Linkevičius.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Kodėl būtent Aliaska? Putino ir Trumpo susitikimo vieta kelia klausimų

Suomija pateikė kaltinimus Rusijos šešėlinio laivyno įgulos nariams

Ukrainos smūgiai rusų geležinkeliams griauna Maskvos planus dėl naujo puolimo

Baltieji rūmai skelbia, kad neprieštarautų, jei Ukrainos prezidentas Zelenskis atvyktų į taikos derybas Aliaskoje, tačiau Putinas tam, kaip ir nepritaria kol kas. Kaip jūs galvojate, ar gali vykti šis susitikimas ir šios derybos be Zelenskio?

L. Kojala: Iš esmės, ne. Rezultato negali būti nepritariant Ukrainai, taip pat ir, be abejo, Europos šalims. Manau, kad tą vis geriau supranta ir Vašingtonas. Jeigu kadencijos pradžioje iš Donaldo Trampo administracijos tikrai buvo siunčiama žinia, kad mes sutarsime su Putinu ir karas labai greitai pasibaigs, tai dabar tokios iliuzijos tikrai yra subliūškusios ir mes matome suintensyvėjusį koordinavimą, veiksmus su Europos šalimis.

Tą rodo ir Trumpo skambutis Europos lyderiams iškart po to, kai Vitkofas susitiko su Putinu Maskvoje, ir paties Vitkofo pokalbiai su Europos šalių sprendimų priėmėjais ir J. D. Vance praleido laiką Europoje, susitikdamas su Europos šalių ir Ukrainos atstovais.

Tai, turbūt, iliustruoja, kad jeigu Donaldas Trumpas iš tikrųjų nori Nobelio premijos, o nėra abejonių, kad taip ir yra, jis supranta, kad prie stalo turės pasodinti abi puses – turbūt, tai bus pirmasis indikatorius apie būsimąsias derybas.

Tas indikatorius – ar Zelenskis bus Aliaskoje viena ar kita forma, vienu ar kitu formatu, nes jeigu bus, tai tam tikra prasme siųs signalą, kad jau Rusijos laikysena yra nepripažįstama kaip pati svarbiausia, nes amerikiečiai priima tokį sprendimą, kuriam Putinas prieštarauja.

Jeigu Zelenskio nebus, tai turbūt padidins nuogąstavimus, ypatingai senajame žemyne, apie tai, kas bus tariamasi tarp Trumpo ir Putino tiesioginiame susitikime.

Šiandien matome, apie Zelenskio vizitą, kad, greičiausiai, jis turėtų būti pakviestas į derybas. Tai, turbūt, taip nebus, kad nutars jie, Putinas su Trumpu kažką ir po to jau žiūrės, kas iš to gausis?

L. Kojala: Be jokių abejonių, nes Rusija vykdo agresiją prieš Ukrainą, o Ukraina, kaip matome, pakankamai sėkmingai ginasi. Be abejo, kraujuoja, bet vis tik Rusijos proveržio strateginiame lygmenyje, fronto linijose nėra ir nėra jau ilgą laiko tarpą.

Per pastaruosius pusantrų ir net daugiau metų, Rusija papildomai okupavo tiktai apie vieną procentą visos Ukrainos teritorijos. Tai tikrai nėra tie tempai, kurių Kremlius, kaip agresorius, tikėtųsi ir norėtų tam, kad įgytų tokias derybines pozicijas, kuriose Ukrainai reikėtų tik primesti sąlygas.

Tiesa, politiniame lygmenyje mes matome, kad Kremlius, iš esmės ir toliau reikalauja Ukrainos kapituliacijos, kad Ukraina atsitrauktų net iš tų teritorijų, kurių agresorius nesugebėjo okupuoti. Tad tai rodo, kad tikėtis Putino geranoriškumo tikrai neverta, bet tuo pačiu, tai yra signalas, į kurį Ukraina ir, tikėsimės, Jungtinės Valstijos vertins kritiškai, nes vėlgi, Rusija neturi tokių stiprių derybinių pozicijų, kad galėtų reikalauti tokių sąlygų.

Pone Linkevičiau, kaip jūs manote, ar realu tikėtis, kad Aliaskoje dabar bus šalia Trampo ir Putino, kartu ir Zelenskis?

L. Linkevičius: Aš nemanau, kad tai pagrindinis tikslas pamatyti tenais Zelenskį, svarbiausia, kad būtų kažkokių pokyčių situacijoje. Kol kas iš tos informacijos, kurią gauname, tas nuotraukas, kurias gauname, beje, ir iš komentarų, to paties Zelenskio ir kitų, neatrodytų, kad įvyko kažkas naujo, iš tikrųjų.

Putinas visiškai nekeičia savo laikysenos. Ar ten Vitkofas jį taip suprato ar ne taip suprato, kaip čia dabar spaudoje spekuliuoja, bet akivaizdu, kad rusai tebenori, matyt, pasiimti tas teritorijas, kurių dar neužkariavo.

Na, ir apskritai, labai keistai baigėsi tas ultimatumas, paskutinysis iš daugelio, dar porą tokių ultimatumų ir išvis rusams nereiks kariauti, tiesiog pasiims teritorijas be mūšio ir taip. Čia toks juodas humoras, bet iš tikrųjų, taip atrodo. Tai dabar ką jiems reiktų padaryti?

Pagaliau, ir tas susitikimas Aliaskoje labai keistai atrodo. Rusai labai mėgsta visokius simbolius, simbolines reikšmes, tai jiems čia proga bus pasiryškinti savo ego, buvusios Rusijos teritorijos vis tik.

Tai ta ekskursija tokia emociškai įdomi, bet, vėlgi, turinio prasme, ką ji atneš? Jis toliau tęs savo žaidimą. Manyčiau, kad bandys išplėsti klausimų ratą, kad ne tik Ukraina būtų darbotvarkėje, bet galbūt ir branduolinės ginkluotės ribojimo sutartis, kuri čia artėja, reikės tartis, galbūt, kažkokie verslo projektai.

Pamėgins dar kartą paskaldyti Europą, parodyti, kad Europa yra negera, nori karo, o jie nori, bet niekas to nesupranta. Na, ir taip toliau ir pagaliau tas laiko tempimas, jis tebėra aktualus, kad nebūtų papildomų sankcijų.

Tik svarbu čia neužsižaisti ir šitoje vietoje neišnervinti Trumpo, kadangi jis irgi, matyt, jo ta kantrybė neturėtų būti beribė. Taip, kad tas vaizdas, jisai atrodo nekaip, bent jau kol kas ir tikėtis kažkokio tai proveržio labai sudėtinga.

Visą pokalbį kviečiame pamatyti teksto pradžioje.