Prodemokratiško jaunimo judėjimo „Oborona“ įkūrėjas Olegas Kozlovskis teigia, kad kol kas tik Rusijos oligarchai pajuto skaudų globalinės finansinės krizės smūgį. Tačiau, duodamas interviu „Laisvosios Europos radijui“, aktyvistas, šiuo metu viešintis Vašingtone, kur atsiims žmogaus teises ginančios organizacijos „Human Rights Now“ apdovanojimą, perspėjo, kad Rusijai globalinė finansinė krizė iš esmės atsilieps žymiai skaudžiau nei Vakarų šalims. O. Kozlovskis spėja, kad rusai gali prarasti ekonominio saugumo jausmą, kuriuo džiaugėsi pastaruosius 8 metus. Tokio jausmo praradimas gali paskatinti rusus siekti permainų.
Laisvosios Europos radijas (LER): Kokią įtaką Rusijai, jūsų nuomone, turės pasaulinė finansinė krizė?
O. Kozlovskis: Kol kas krizės poveikis nebuvo toks stiprus visai Rusijos visuomenei. Iš tikro kol kas krizė palietė tik oligarchus ir kai kuriuos kitus žmones, kurie turi įsigiję akcijų. Tačiau, aš manau, kad krizė gilės ir Rusijoje ji bus gilesnė nei bet kurioje kitoje šalyje, bent jau gilesnė nei Vakaruose. Aš manau, kad daugelis žmonių pamatys, kad jiems žadėtas amžinas stabilumas baigiasi ir nemaža dalis rusų gali netekti savo iliuzijų.
Aš manau, kad vienas iš galimų scenarijų lems, kad Rusijos administracija labi greitai praras savo patikimumą visuomenės akyse. Tačiau man yra sunku spėti, kaip greitai ir kokiu laipsniu tai įvyks, nes mes nežinome, kokia gili bus krizė.
LER: Ar jūs manote, kad finansinė krizė pakeis Rusijoje įprastą politiką, t. y. ar jūs laukiate augančio ekonominio nepasitenkinimo, į kurį „Oborona“ galėtų atsakyti? Ar „Oborona“ ruošia naują taktiką, o gal net strategiją, atsakui?
O. Kozlovskis: Aš manau, kad visa tai labai rimtai įtakos politiką, o „Oborona“ jau keičia savo taktiką ir strategiją. Mes tikime, kad vienas iš pagrindinių mūsų tikslų yra paaiškinti liaudžiai, kaip ekonominė situacija yra susijusi su politine situacija ir kodėl reikalinga krizės metu ir ne tik krizės metu turėti demokratines institucijas, kurios padėtų kovoti su ja ar net užkirstų jai kelią, arba bent jau sumažintų jos pasekmes visai visuomenei. Mes matome, kad dabar Rusijos vyriausybė ir aplink ją esanti grupė žmonių, užuot kovojusi su krizės pasekmėmis ekonomikai, bando apsaugoti savo kapitalą. Mes bandysime paaiškinti Rusijos žmonėms, kad tokioje korumpuotoje sistemoje kaip Rusija negali būti griebtasi efektyvių priemonių kovoje su krize.
LER: Tačiau kaip jūs planuojate patraukti į savo pusę Rusijos visuomenę? Apklausos rodo, kad dauguma visuomenės yra patenkinta dabartiniu status quo.
O. Kozlovskis: Šis pasitenkinimas didžiąja dalimi yra nulemtas fakto, kad ilgą laiką Rusijoje buvo ekonominis stabilumas. Jei Rusijos premjeras Vladimiras Putinas ir prezidentas Dmitrijus Medvedevas nebeturės šio pranašumo, savo patikimumą jie gali įtvirtinti kitomis priemonėmis kaip propaganda ar išorinio priešo suradimas, suburiantis žmones aplink juos. Tačiau neabejotina, kad ekonominės situacijos įtaka V. Putino populiarumui yra milžiniška. Tad aš manau, kad visa tai netrukus gali pasikeisti.
LER: Taigi „Oborona“ gali netrukus susidurti su sukalbamesne visuomene. Tačiau kaip jūs planuojate paskleisti savo žinią, kai šalyje nėra nepriklausomos žiniasklaidos?
O. Kozlovskis: Tai yra problema, kurią mes visą laiką turėjome ir tikriausiai turėsime dar ilgai. Vietoje to, kad naudotumėmės žiniasklaida, mes su žmonėmis bendraujame tiesiogiai internetu, o tai yra beveik tiesioginis bendravimas. Taigi mes organizuosime įvairaus pobūdžio gatvės veiklas – nuo grafičių paišymo iki masinių protesto mitingų. Be to, kiek žinau, gruodį planuojamas disidentų žygis, kuris gali būti perkeltas į sausį. Tai bus masinis opozicijos susirinkimas, kuris paveiks labai daug žmonių.
Savaime suprantama, kad mes negalime patekti į televiziją ir mūsų žodis sklinda ne taip greitai, kaip norėtume. Tačiau jei žmonės yra pasiruošę klausyti ir suprasti, ką mes sakome, tada aš manau, kad mūsų žodžio sklaida tėra tik techninė problema, kurią galima išspręsti.
LER: Kaip ir teigėte, vis dar egzistuoja senosios kliūtys. Tačiau juk yra ir kai kurių pokyčių, pavyzdžiui, per pastaruosius 6 mėnesius, kai į prezidento postą sėdo D. Medvedevas. Argi ne taip?
O. Kozlovskis: Pirmiausia, nėra jokių pozityvių pokyčių, net ir nereikšmingų pozityvių pokyčių, apie kuriuos galėčiau pagalvoti. Aš manau, kad vienas iš svarbiausių šių 6 mėnesių rezultatų – ypač karas Gruzijoje, buvo tas, kad dauguma žmonių neteko savo iliuzijų, kad D. Medvedevas gali vykdyti savo politinį kursą ir kad tas jo kursas bus liberalesnis ir labiau demokratiškas. Aš manau, kad tai, ką mes turėsime, yra tiesiog V. Putino laikų politikos tąsa. V. Putinas ir toliau priiminėja svarbiausius sprendimus šalyje, tai gali būti lėtas autoritarinio režimo gilinimas ir tas režimas taps dar šiurkštesnis, jei mes jo neįtakosime. Aš nemanau, kad šie 6 mėnesiai atvedė mus į kitokią situaciją nei buvome prieš tai.
LER: Galiausiai aš turiu pabrėžti, kad jūs esate Vašingtone, kad kartu su Egipto prodemokratiška aktyviste Nora Younis gautumėte kasmetinį žmogaus teisių apdovanojimą iš „Human Rights Now“. Kaip jūs jaučiatės?
O. Kozlovskis: Tai buvo visai nelaukta ir aš didžiuojuosi būdamas vienu tų apdovanotųjų žmonių. Aš manau, kad tai daugiau yra apdovanojimas visam Rusijos demokratiniam judėjimui, o ne man asmeniškai, nes nemanau esąs toks herojus, kad gaučiau šį apdovanojimą. Mes turime daug herojų Rusijos demokratiniame judėjime. Tad aš manau, jog tai yra apdovanojimas jiems visiems.
