Autoritetingiausi Rusijos ekonomistai ir akademinių sluoksnių atstovai pristatė studiją, kurioje netikėtai kritiškai įvertinta prezidento Vladimiro Putino ekonomikos politika.
Rusijos mokslų akademijos (RMA) Ekonomikos institute buvo pristatyta studija „Užduotys būsimajam prezidentui“. Šiame moksliniame veikale pateikiamas mokslininkų požiūris, kokia turėtų būti Rusijos ekonominė politika 2008-2016 metais ir „į šuns dienas“ išdėta pastaruosius 8-erius metus V.Putino vykdyta ekonomikos politika. RMA atstovai ir nepriklausomi ekonomikos ekspertai viešai prabilo, kad žiniasklaidoje trimituojami pastarųjų metų Rusijos ekonomikos laimėjimai tėra tik mitas.
Svarbiausia mokslininkų išvada paprasta - ekonominė situacija Rusijoje anaiptol nėra tokia gera, kaip tai tvirtina šalies valdžia. Svarbiausia valdžios „nuodėmė“ - ji nesugebėjo efektyviai išnaudoti palankios situacijos, susiklosčiusios pasaulio energijos išteklių rinkose. Akivaizdus įrodymas - didelė infliacija. Be to, „beveik nepavykusiomis“ ar „visiškai nepavykusiomis“ pavadintos itin svarbios Rusijai reformos: administracinė, pensijų, komunalinė bei nuosavybės teisių įtvirtinimas.
Mokslininkai pažymėjo, kad dabartinei Rusijos vadovybei nepavyko diversifikuoti ekonomikos ir investuoti „naftos dolerių“ į aukštųjų technologijų plėtrą. Kitaip sakant, RMA atstovai pareiškė, kad Rusijos ekonomika liko primityvi, ir šis reiškinys kol kas ne tik nėra stabdomas, o priešingai - vis labiau įsigali. Šiandien Rusija dar labiau nei prieš 8-erius metus yra priklausoma nuo žaliavų (daugiausia naftos ir dujų) eksporto. Tuo tarpu gamyba „stovi vietoje“ ir vis labiau primityvėja, palyginti su produkcija tų valstybių, kurios stengiasi diegti aukštąsias technologijas.
RMA atstovas, akademikas Nikolajus Petrakovas pabrėžė, kad Rusija nepajėgė išspręsti nei vieno šalies ekonomikai svarbiausio klausimo: efektyviai dirbančiam privatininkui neleista tapti pagrindine ekonomikos figūra. Smulkiam ir vidutiniam verslui nebuvo sudaryta nei teisinių, nei ekonominių sąlygų plėtoti civilizuotą konkurenciją. Pasak N.Petrakovo, „valdžia ir visuomenė susidūrė su dilema: privatizacija tik apsunkino ekonomikos plėtrą, o grįžti į atskaitos tašką jau nebeįmanoma“.
RMA Ekonomikos instituto direktoriaus pavaduotojas Dmitrijus Sorokinas paaiškino, kad dabartinį Rusijos ekonomikos primityvinimą skatina įtakingų „žaliavinės“ ekonomikos veikėjų interesai. Šie interesai trukdo politinei šalies vadovybei įgyvendinti teigiamas permainas. Šiandien Rusijoje kalbama apie tas pačias problemas, kurios buvo įvardytos prieš daugiau nei 10 metų.
Mokslininkai be užuolankų pareiškė nesitikintys, kad naujasis prezidentas įsiklausys į jų nuomonę. Jo vykdoma ekonomikos politika greičiausiai beveik nesiskirs nuo V.Putino kurso. Akademikai teigė „reguliariai siuntę savo studijų rezultatus visiems šalies vadovams dar nuo Leonido Brežnevo laikų ir taip pat nuolat stebėdavęsi, kodėl į juos nebuvo kreipiama dėmesio“.
Skaudžiu smūgiu V. Putino propagandai tapo mokslininkų išvada, kad socialinis teisingumas Rusijoje nyksta: 2000 metais (V.Putinui atėjus į valdžią) pajamų atotrūkis tarp turtuolių ir vargšų buvo 14 kartų, o 2007 metais - jau 16 kartų. Be to, per visus 8-erius V. Putino valdymo metus Rusijos gyventojai kentėjo nuo pernelyg didelės infliacijos.
Mokslininkai palinkėjo D. Medvedevui sėkmės, tačiau perspėjo, kad naujojo prezidento laukia „dideli nemalonumai“. Jis neturi racionalios ekonomikos politikos strategijos, o tai reiškia, kad ryškesnių teigiamų pokyčių nenusimato. Be to, tikėtina, kad D. Medvedevas seks V. Putino pėdomis ir toliau populiarins mitą apie ekonominį Rusijos pakilimą. O juk, kaip teigia mokslininkai, šalies valdžia dažniausiai neturi nieko bendro net ir su tais menkais ekonomikos laimėjimais, kuriais ji taip giriasi.
