• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Aistringoji premjera LNOBT

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras ruošiasi premjerai. Prancūzas Arnaud Bernard stato prancūzišką operą, stilingiausiai atvaizdavusią Ispanijos čigonus, ir užkariavusią visą pasaulį.

REKLAMA
REKLAMA

Tai dažniausiai pasaulyje statoma opera, o ją sukūręs Georges’as Bizet operos istorijoje pirmiausia ir išliko kaip vieno šedevro autorius.

REKLAMA

Taip, tai „Karmen“. Lapkričio 20 d., neskaičiuojant pastatymų Kaune ir Klaipėdoje,  Lietuvos operos uždanga šios operos premjerai kils dešimtą kartą.

Kokia gi ši opera – ispaniška ar prancūziška? Joje skamba ispaniški ritmai, kelios ispaniškos dainos, habanera, segidilija, čigonų muzikos motyvai, grojama kastanjetėmis. Bizet požiūris į ispaniškumą apskritai buvo gana įdomus. Paklaustas, gal ketina vykti į Ispaniją praturtinti partitūros, jis atrėžė: „O kam? Tai mane tik trikdytų.“ Vis dėlto Bizet Karmen – vienas paveikiausių muzikinių Ispanijos peizažų, sukurtų su prancūzišku skoniu.

REKLAMA
REKLAMA

Karmen šlovė neatėjo iš karto. Premjera Opéra-Comique 1875 m. greičiau sulaukė skandalo nei šlovės. Opera buvo įvardinta kaip „nepadorus, ištvirkėliškas“ kūrinys, apkaltinta perdėtu seksualumu, išpeikta dėl žiaurios finalinės scenos. Vietoj meilės opera kalbėjo apie seksą ir jo griaunamąją galią. Skandalas!

Karmen ir jos bendradarbės iš tabako fabriko scenoje rūkė, o kur dar siaubinga mirtis finale! Pagrindinė operos herojė buvo visuomenės atskalūnė, nepaisanti įstatymų ir tvarkos. Opéra-Comique to dar nebuvo mačiusi! Stiprus muzikos dramatizmas taip pat nuvylė tuos, kurie teatre ieškojo vien pramogų. Paryžiaus publikai operos premjera sukėlė šoką.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tačiau buvo ir numačiusių „Karmen“  triumfališką ateitį. 1880 m. Čaikovskis savo mecenatei Nadeždai von Meck rašė: „Manau, kad po kokių dešimties metų „Karmen“ bus pati populiariausia pasaulyje opera.“ Deja, pats Bizet gyveno per trumpai, kad pamatytų, kaip su kaupu išsipildė šie žodžiai.

Prabėgus keleriems metams, po sėkmingų pastatymų Vienoje, Briuselyje, Londone ir Niujorke, Karmen grįžo į Paryžių. Ironiška, bet dabar ir čia ją lydėjo triumfas. Taip neseniai dėl amoralumo ignoruota opera sulaukė entuziastingo publikos dėmesio.

REKLAMA

Bizet sukūrė veikalą, sulaukusį tūkstančių atlikimų, daugybės įvairiausių teatro pastatymų. Pagal jo muziką statomi baleto spektakliai (turbūt žymiausias iš jų – pagal Rodiono Ščedrino siuitą kubiečių choreografo Alberto Alonso sukurtas baletas su Maja Pliseckaja), miuziklai, sukurta begalė populiariosios muzikos adaptacijų ir kino siužetų – keliasdešimt nebyliųjų, garsinių ir netgi animacinių filmų, o kur dar melodijos skambesys reklaminiuose klipuose ar mobiliuosiuose telefonuose. Susižavėjimas XIX a. prancūzų operos šedevru neslūgsta.

REKLAMA

Karmen ekranizuota ne tik garsiausiose Anglijos, Ispanijos, Italijos, JAV, Prancūzijos ar Vokietijos kino studijose, bet ir Argentinoje, Filipinuose, Honkonge, Japonijoje, Meksikoje, Švedijoje. Ją interpretavo žymiausi XX a. režisieriai – Charlie’is Chaplinas, Carlosas Saura, Peteris Brookas, Jeanas-Lucas Godard’as, Francesco Rosi ir kiti. Nuolat sulaukiama įvairiausių operos versijų – garsiąsias arijas dainuoja animacinių filmų veikėjai, Takarazuka Revue pastatytame spektaklyje Taika: ponas Karmenas herojai susikeičia vietomis – Karmen dainuoja vyras, Chosė – moteris, 1953 m. pasirodė operos parodija Spaikas Džonsas nužudo Karmen, kur Karmen dirba kramtomosios gumos fabrike.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tačiau pirmiausia Karmen – kertinis kiekvieno operos teatro repertuaro akmuo, dažniausiai pasaulyje statoma opera, labiausiai jaudinanti operos apraiška, idealus šio žanro pavyzdys.

Operos režisierius Arnaud Bernard savo muzikinę karjerą pradėjo 1986 m. kaip Strasbūro filharmonijos orkestro smuikininkas, bet jau po poros metų tapo režisierių Nicolaso Joė bei Jean-Claude’o Auvray asistentu, statė jų spektaklius viso pasaulio žymiausiuose teatruose, tarp jų Covent Garden, Metropolitan Opera, Milano La Scala, Opéra Bastille, Colon teatre Buenos Airėse. 1996 m., būdamas 29 metų, Arnaud Bernard pastatė pirmąjį savo režisuotą operos spektaklį, G. Verdi Falstafą Spoleto festivalyje, Čarlstone (JAV). Nuo tada režisierius imasi skirtingų pasiūlymų, stato įvairių pavadinimų operas viso pasaulio operos teatruose. Paminėsime tik keletą pastarųjų metų darbų: „Romeo ir Džuljeta“ Pekino muzikos festivalyje, „Bohema“ (Arena di Verona) , „Rigoletas“ Lozanoje, „Traviata“ Prahoje, „Rigoletas“ Marselyje ir Nante, „Meilės eliksyras“ Tulūzoje, „Karmen“ Helsinkyje – koprodukcija kartu su Lozanos ir Tokijo teatrais, „Pikų dama“ Tulūzoje, „Falstafas“ Colon teatre , „Bohema“ Veronoje, „Karmen“ ir „Traviata“ Lozanoje ir Tokijuje, „Karmen“ Bilbao, „Falstafas“ ir „Bohema“ Zagrebe.

REKLAMA

Tad režisierius Arnaud Bernard „Karmen“ stato ne pirmą kartą, ir sako, kad „kiekvienas naujas to paties pavadinimo spektaklis vis tiek yra bent 80 procentų naujas. Kai labai gerai žinai operą, tuomet gali tą pačią medžiagą traktuoti kiek kitaip. Net ir to paties pastatymo metu atlikėjai yra skirtingi, taigi ir juos kaip personažus traktuoji skirtingai, reikalauji iš jų skirtingai. Kūrybai įtaką daro viskas – aplinka, žmonės, artistai, teatro dvasia.“

Pasak režisieriaus, „Karmen“ – „fantastiška muzika, fantastiška istorija, fantastiška struktūra. Iš šios operos nieko neįmanoma išimti, nėra nieko nereikalingo. Operoje viskas pavaldu muzikai – tekstas, judesiai, nuotaikos, taigi ir režisūra. Neįmanoma kurti judesio,

kuris prieštarautų muzikai.“. Tad šio pastatymo pagrindinė mintis – „sukurti paprastą, bet aistringą spektaklį.“

„Karmen“ premjera lapkričio 20, 21, 22 d. 18.30 val. Aistringosios Karmen vaidmenį repetuoja Laima Jonutytė, Inesa Linaburgytė, Ieva Prudnikovaitė. Spektaklį diriguoja Robertas Šervenikas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų