Studijų užsienyje ekspertas minėjo, kad mokyklas baigę jaunuoliai vis dažniau renkasi netradicines kryptis ir ieško individualių sprendimų. Net Covid-19 neatbaidė abiturientų nuo mokslo svetur.
Studentai įgauna vis daugiau drąsos
Kaip pasakojo įmonės „Kalba.lt“ atstovas P. Jakuitis, šiemet studentų pasirinkimo įvairovė – itin plati.
„Jeigu seniau didžioji dalis rinkdavosi Jungtinę Karalystę (JK), tai šiais metais studentai yra plačiai pasiskirstę: renkasi ir Nyderlandus, ir Daniją, ir Vokietiją“, – sakė jis.
Specialistas minėjo, kad rinkdamiesi studijas užsienyje jaunuoliai vis labiau drąsėja – ieško individualių krypčių, individualių sprendimų. „Jie nebijo rinktis tokių šalių ar tokių universitetų, kurie ligi šiol nebuvo populiarūs“, – komentavo P. Jakuitis.
Jungtinėje Karalystėje studijų kaina – nebepatraukli
Paklaustas, ar studijų paklausa JK universitetuose mažėjo, P. Jakuitis atsakė, kad ši valstybė ir toliau vilioja studentus, tik po pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES) pakilusios studijų kainos tapo ne visiems įkandamos.
„Po Brexit keičiasi finansavimo sąlygos JK ir mokslas gerokai išbrangs. Atsiranda <...> vizos reikalavimas, todėl tikrai ne visi moksleiviai tiesiog finansiškai galės vykti į JK“, – paaiškino P. Jakuitis.
Pasak jo, susidomėjimas studijomis JK niekur nedingo, tačiau studentų iš Lietuvos srautas gali mažėti dėl kitokio finansavimo.
„Jau šiais metais matome, kad skaičiai yra ženkliai susitraukę“, – pridūrė studijų užsienyje ekspertas.
Jis paaiškino, kaip pasikeitė studijų apmokėjimo tvarka JK: „Iki Brexit‘o Europos Sąjungos piliečiai gaudavo studijų finansavimą lygiai taip pat, kaip gaudavo vietiniai studentai – JK piliečiai. Dabar <...> ES piliečiai yra prilyginami tarptautiniams studentams, todėl jie negali gauti to finansavimo.“
Specialistas minėjo, kad dėl Brexit pasikeitė studentų iš Lietuvos statusas, todėl jie nebegali pretenduoti į studijų finansavimą. Išskyrus tuos atvejus, jei įgyja teisę nuolat gyventi JK.
Danijoje „apkarpys“ studijas anglų kalba?
Nemažai Lietuvos abiturientų skindavosi kelią į Daniją, kur už mokslus mokėti nereikia. Vis dėlto situacija šioje valstybėje sparčiai kinta, sakė P. Jakuitis.
„Jau dabar yra naujienų, kad Danijos parlamentas priėmė ganėtinai griežtą sprendimą – kitų metų rudenį jie stengsis minimalizuoti visas anglų kalba mokomas programas“, – teigė jis.
Tikėtina, kad iki šiol Danijoje buvęs platus studijų programų pasirinkimas ateityje trauksis.
„Studentai galbūt ir norės vykti į Daniją, tačiau tikrai sunku pasakyti, kokios bus galimybės mokytis anglų kalba“, – apie situacijos neapibrėžtumą sakė P. Jakuitis.
Pasak jo, studijų programų kiekis danų kalba išliks toks pat. Nesikeis ir mokslo apmokestinimą – aukštasis išsilavinimas šalyje ir toliau liks nemokamas.
Universitetai noriai priima anglakalbius
P. Jakuitis nurodė, kad iš Lietuvos išvykstantys moksleiviai dažniausiai renkasi studijuoti anglų kalba. Norintiems mokytis vietine kalba reikia turėti bent jau B2 lygio tos kalbos žinių.
Jis paaiškino, kad aukštosios mokyklos neretai prisitaiko prie studentų, nemokančių vietinės kalbos.
„Universitetai užsienyje didžiąja dalimi yra specializuoti. Jie pasiruošę priimti <...> studentus, kurie atvyksta ir moka tik anglų kalbą. <...> Paslaugos, karjeros galimybės yra sudaromos būtent taip, kad moksleiviui užtektų anglų kalbos ir jis galėtų sėkmingai mokytis, sėkmingai vystyti savo profesinę karjerą“, – dėstė mintis pašnekovas.
Veržiasi į JK universitetų padalinius Europoje
P. Jakuitis nurodė, kad Nyderlandai – viena iš senųjų, tradicinių studijų krypčių.
„Nyderlandai ir toliau išlieka labai populiarūs“, – sakė jis.
Dėl patrauklių universitetų ir studijų programų lietuvaičiai ir Baltijos šalių studentai visada mielai renkasi šią šalį.
Studijų užsienyje ekspertas pastebėjo, kad ženkliai padaugėjo ženkliai daugėja studentų, vykstančių į Vokietiją.
„Kuo toliau, tuo daugiau studentų nori vykti studijuoti į Vokietiją mokytis anglų kalba. Lygiagrečiai kai kurie <...> mokosi vokiečių kalbą, kad galėtų dar sėkmingiau integruotis į Vokietijos visuomenę, į karjeros, profesinį gyvenimą“, – teigė P. Jakuitis.
Taip pat specialistas papasakojo apie kitą naujovę: „Nemažai JK universitetų <...> atidaro savo fakultetus Europoje. Tuomet yra galimybė mokytis ES šalyse <...> ir įgyti JK išsilavinimą. Jis atitinka tą kokybę, kuri yra eilę metų pripažįstama visame pasaulyje kaip viena geriausių.“
Tuo pačiu metu studentai mėgaujasi ES teikiamais privalumais, kurių šiuo metu jau nebegalima gauti JK.
„Tai yra pakankamai šviežias dalykas. Manome, kad susidomėjusių studentų kiekis kuo toliau, tuo labiau augs. Kryptys – Kipras, Graikija, Lenkija, Vokietija – tik labiau populiarės“, – apibendrino P. Jakuitis.
Užsienio universitete mokėsi iš namų
Pasidomėjus, ar pandemija paveikė į užsienį vykstančių studentų srautus, P. Jakuitis atsakė, kad Covid-19 ryškios įtakos studentų sprendimams neturėjo.
„Tikrai tas paveikimas nebuvo kažkoks ženklus. Labai didelė studentų dalis <...> susipildė dokumentus ir pradėjo savo studijas. Tiesa, sunku pasakyti, kiek iš jų fiziškai išvyko“, – įžvalgomis dalijosi specialistas.
Jo teigimu, visą pasaulį paveikė Covid-19, tad moksleiviai naudojosi galimybe studijuoti nuotoliniu būdu. Tiesa, kai kuriais atvejais aukštosios mokyklos sudarė galimybę studijuoti mišriu būdu. „Tik su labai retomis išlygomis buvo pasiūlyta praeitų metų rudenį studijuoti fiziškai universitete“, – sakė P. Jakuitis.
„Labai sunku pamatuoti, kiek studentų išvyko nuo pat pradžių, kiek galbūt jie prisijungė metų eigoje prie studijų. Yra ir tokių studentų, kurie šiuos pirmuosius savo studijų „užsienyje“ metus techniškai prasimokė būdami Lietuvoje“, – nurodė jis.
Tačiau šiemet visi universitetai nusiteikę ryžtingai: ruošiasi dėstyti gyvai tose šalyse, tuose fakultetuose, kur studentams ir priklauso atvykti.
„Tačiau jeigu studentai nesijaučia komfortabiliai, saugiai ir norėtų pirmąjį semestrą mokytis iš namų <...>, o vėliau vykti į universitetą, tai tokia opcija didžiojoje dalyje universitetų prieinama“, – teigė P. Jakuitis.
Studentams – šansas pasiskiepyti nemokamai
Paklaustas, ar vykstantiems į užsienį studentams reikia dokumento, įrodančio atsparumą Covid-19 ligai, P. Jakuitis atsakė – kelionių reikalavimai skiriasi kiekvienoje šalyje.
„Tos taisyklės ganėtinai sparčiai kinta, mes jas aktyviai sekame ir stengiamės informuoti studentus. <...> Kokių sudedamųjų dalių reikia mokantis, kol kas sunku sakyti, nesame gavę tokios informacijos iš universitetų. Galbūt tai bus testavimas, galbūt tai bus pasai“, – svarstė jis.
Vis dėlto Kalba.lt studijų užsienyje plėtros vadovas užtikrino, kad kitų valstybių universitetai sudarys palankias sąlygas skiepijimuisi.
„Jau dabar girdime, kad <...> didžioji dalis sveikatos sistemų užsienyje suteiks galimybę užsienio studentams gauti nemokamą valstybinį skiepą, jeigu tik jie jo nori“, – minėjo jis.
Kasmet studijuoti svetur išvyksta apie 2 – 2,5 tūkst. jaunuolių – tai rodo žurnalo „Reitingai“ vykdytos gimnazijų vadovų apklausos.
