aukštasis išsilavinimas

Abiturientai renkasi studijų kryptis ne tik Lietuvoje – nemaža dalis žvalgosi į užsienio valstybes. „Kalba.lt“ Studijų užsienyje plėtros vadovas Paulius Jakuitis pasidalino, kokios šalys labiausiai vilioja lietuvaičius. Studijų užsienyje ekspertas minėjo, kad mokyklas baigę jaunuoliai vis dažniau renkasi netradicines kryptis ir ieško individualių sprendimų. Net Covid-19 neatbaidė abiturientų nuo mokslo svetur. Studentai įgauna vis daugiau drąsos Kaip pasakojo įmonės „Kalba.

Buvęs Lietuvos ambasadorius NATO Vytautas Leškevičius šiemet paliko diplomatinę tarnybą, paaiškėjus, kad jis oficialiai neturi aukštojo išsilavinimo. „Sužinojus informaciją apie nebaigtą aukštąjį mokslą V. Leškevičiaus prašymas palikti darbą ministerijoje buvo patenkintas“, – BNS sakė užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė. Ji pabrėžė, kad V. Leškevičiaus kompetencija ir lojalumas jokių abejonių nekėlė, bet jis negalėjo likti ministerijoje dėl įstatymų reikalavimų.

 Kaip jaustis vyrui kai po 17 metų staiga ištuštėja namai? Antaną žmona paliko kartu su savimi išsivesdama dar keturis vaikus, nebegalėdama pakęsti protu nesuvokiamų vyro pažeminimų. „TV Pagalbos“ žurnalistei Rūtai Filejevai į neviltį puolęs vyras atskleis, kad ne sykį savo mylimajai buvo sudavęs, tačiau šeimos iširimą aiškina savaip. „Tarp mano aukštojo išsilavinimo ir jos yra per didelis skirtumas. Ji baigė ne pagrindinę mokyklą, o dar mažesnę.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Valdžia ir jaunimas privalo suprasti, kad didžioji dalis jaunuolių nėra intelektualiai pajėgūs įgyti aukštojo išsilavinimo, o didesnis studentų skaičius reiškia mažesnes galimybes turėti gerai apmokamą darbą, sako ekonomistė Aušra Maldeikienė. Jos teigimu, šią problemą svarbu spręsti kuo greičiau, taip pat sugrįžti prie pagarbių ideologinių ginčų apie šalies ekonomikos modelį.

Gailutė Jankauskienė, LRT radijo laida „Kultūros savaitė“, LRT.lt Sklando mitas, greičiausiai atėjęs iš tarybinių laikų, kad būtinai reikia įgyti aukštąjį įsilavinimą, nes šis esą užtikrins darbo vietą. Šiandien tikrovė yra kitokia. Taip teigia Vilniaus universiteto dėstytojas, filosofas Jonas Dagys. „Žmonės, kurie naktimis kloja asfaltą Vilniaus gatvėse, neabejotinai uždirba daug daugiau už tuos, kurie yra apsigynę rimtas mokslo daktarų disertacijas.

Lietuva pagal aukštąjį išsilavinimą turinčių 30-34 metų amžiaus gyventojų skaičių Europos Sąjungoje (ES) užima ketvirtą vietą, skelbia statistikos tarnyba Eurostatas. Lietuvoje šioje amžiaus grupėje aukštąjį išsilavinimą 2012 metais buvo įgiję 48,7 proc. žmonių. ES Lietuvą pagal šį rodiklį lenkia Airija (51,5 proc.), Kipras (49,9 proc.) bei Liuksemburgas (49,6 proc.). Mažiausiai aukštąjį išsilavinimą baigusių žmonių 30-34 metų amžiaus grupėje yra Italijoje (21,7 proc.), Rumunijoje (21,8 proc.

2010 m. spalį moterų vidutinis valandinis bruto darbo užmokestis sudarė 87,3 proc. vyrų darbo užmokesčio, rodo 2010 m. darbo užmokesčio struktūros statistinio tyrimas, atliktas Statistikos departamento. Lyginant moterų ir vyrų darbo užmokestį pagal išsilavinimą bei pagrindines profesijų grupes, pastebimi didesni skirtumai. Moterų, turinčių pradinį ir vidurinį išsilavinimą, vidutinis valandinis bruto darbo užmokestis sudarė atitinkamai 75 proc.

Lietuvoje darbuotojai su aukštuoju išsilavinimu 2010 m. vidutiniškai per mėnesį uždirbo 2820 litų, rodo 2010 m. darbo užmokesčio struktūros statistinio tyrimas, atliktas Statistikos departamento. Tai yra 41,9 proc.

Mokslas ir moterys prieš du šimtus metų Lietuvoje buvo sunkiai suderinamos priešingybės tiek plačiojoje visuomenėje, tiek akademinėje erdvėje. Tuo metu, kai Vakarų Europoje jau pasitaikydavo aukštojo mokslo siekiančių merginų, Vilniaus universiteto akademinė bendruomenė iš garbės nare norinčios tapti moters vis dar reikalavo kūniškų, o ne proto savybių. „Pavyzdžiui, 1805 metais buvo tokia grafienė Ana Olimpija Mostovska. Ji tuo metu jau buvo gana žymi rašytoja.