Tokį profilį piešia jos dosje ir ją pažįstantys kultūros atstovai.
Šiuo metu Lietuvos kino centre dirbanti 50-metė kandidatė į ministres kelią į kultūrą prieš beveik tris dešimtmečius žengė kaip teatralė, nepriklausomybės atgavimo pradžioje baigė režisūros studijas Lietuvos Muzikos akademijos Teatro fakultete, vėliau daugiau nei dešimtmetį dirbo kultūros atašė Švedijoje, vėliau - ir kitose Skandinavijos šalyse.
Lietuvos kultūros institute pateikiamame gyvenimo aprašyme nurodoma, kad be švedų, ji gerai moka rusų, anglų, danų kalbas, gerai supranta norvegų kalbą, turi vokiečių kalbos pagrindus.
Poetas, buvęs švietimo ir mokslo ministras Kornelijus Platelis su būsimąja kultūros politikos vadove susidūręs dar jai dirbant Lietuvos kultūros atašė Šiaurės šalyse ir įsitikinęs jos būsimu veiklumu.
„Galiu drąsiai pasakyti, kad ji buvo viena geriausių mūsų kultūros atašė, nes kultūriniai ryšiai buvo labai aktyviai mezgami, įvairūs menininkai labai dažnai traukdavo į tas šalis, turėdavo savo koncertus ar literatūros skaitymus. Kultūros atašė darbas tai organizuoti, tvirtinti ryšius, ir liana čia dirbdavo labai efektyviai. Aš manau, kad kiekvieną darbą, kurio imasi, ji gali dirbti, turėdama vadybinius sugebėjimus, labai gerai ir efektyviai“, - BNS sakė jis.
