• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ar džiaugtis atėjusia defliacija?

Statistikos departamentui paskelbus, kad Lietuvoje užfiksuota tiek sausio mėnesio, tiek ir metinė defliacija, „Nordea“ banko vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas „Žinių radijui“ penktadienį nurodė, kad, nors vartotojai kainų mažėjimu ir džiaugiasi, Lietuvos ekonomikai tai nėra gera žinia.

Statistikos departamentui paskelbus, kad Lietuvoje užfiksuota tiek sausio mėnesio, tiek ir metinė defliacija, „Nordea“ banko vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas „Žinių radijui“ penktadienį nurodė, kad, nors vartotojai kainų mažėjimu ir džiaugiasi, Lietuvos ekonomikai tai nėra gera žinia.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

 

 

„Vartotojams bet kuriuo atveju kainų mažėjimas yra tikrai teigiama žinia. Ypač turint omenyje, kad kainos mažėja tų prekių ir paslaugų, kurios yra itin dažnai naudojamos – pingant kurui, pinga transporto paslaugos, pinga arba bent nekyla maisto prekių kainos. Šiek tiek visgi kyla paslaugų kainos, bet bendras balansas yra tas, kad kainos bendrai paėmus krenta“, - laidoje „Aktualioji valanda“ kalbėjo Ž. Mauricas.

REKLAMA

 

 

Ekonominiu požiūriu, pabrėžia ekonomistas, defliacija nėra labai teigiamas dalykas. Pasak jo, problema atsiranda tada, kai krenta kainos tų prekių, kurias gamina Lietuvos gamintojai.

 

 

„Šiuo metu mes matome, kad mūsų gamintojų prekės pinga. Pavyzdžiui, pieno produktai, kitos prekės. Tai šiek tiek kelia nerimą, nes, jei mažėja tų prekių kaina, įmonės gauna mažiau pajamų ir tada kyla klausimas, iš kokių lėšų mokėti darbo užmokestį“, - sakė Ž. Mauricas.

REKLAMA
REKLAMA

 

 

Tad jis pažymi, kad ekonomikai sveikiau nei defliacija yra nedidelė infliacija, kad suktųsi ekonomikos variklis. Sveikas infliacijos lygis, anot jos, laikomas apie 2 proc.

 

 

„Šalutinis defliacijos poveikis: gyventojai, matydami, kad prekės pinga, jų neskuba pirkti, o tai reiškia, kad ekonomikoje pinigų judėjimas sulėtėja ir ypač neigiamas poveikis būna tada, kai gyventojai būna pasiėmę paskolą. Jeigu jie, tarkim, pasiėmę būsto paskolą, o būsto vertėja mažėja, tada skolos našta gyventojui nemažėja, ir tai stabdo ekonomiką“, - sakė Ž. Mauricas.

 

 

Todėl, pažymj jis, Europos centrinis bankas rimtai pasiryžo kovoti su defliacija.

 

 

„Mes matome kiekybinio skatinimo politiką, ganėtinai ženkliai nuvertėjo euras tam, kad šiek tiek būtų pakelta infliacija“, - teigė Ž. Mauricas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų