Kai Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) perspėjo, kad grėsmės Prancūzijai „nesibaigė“, o islamistų grupuotės perspėjo, kad bus surengta naujų atakų, pareigūnai ieškojo bėglės Hayat Boumeddiene (Hajat Bumedjen), kuri laikoma „ginkluota ir pavojinga“.
Tos 26 metų moters partneris Amedy Coulibaly (Amedi Kulibali) buvo nukautas penktadienį, kai saugumo pajėgos Paryžiaus rytiniame rajone šturmavo košerinio maisto parduotuvę, kurią jis buvo užėmęs ir paėmęs įkaitų.
Per apsiaustį A.Coulibaly nužudė keturis įkaitus ir iš parduotuvės paskambino savo draugams, ragindamas juos surengti daugiau atakų.
F.Hollande'as anksti šeštadienį surengė nepaprastąjį pasitarimą su svarbiais ministrais, praėjus kelioms valandoms po dramatiškos atomazgos dviejose įkaitų dramose, per kurias buvo nukauti ir broliai islamistai, trečiadienį atakavę satyrinio savaitraščio „Charlie Hebdo“ redakciją Paryžiaus centre ir nužudę 12 žmonių.
Baigiantis kruviniausiai Prancūzijoje savaitei per pastaruosius kelis dešimtmečius, nuotaikos pradėjo keistis – šalis nugrimzdo į niūrius šių įvykių apmąstymus.
F.Hollande'as sakė, kad dalyvaus sekmadienį organizuojamose vienybės eitynėse Paryžiuje, prie kurių tikriausiai prisidės šimtai tūkstančių žmonių iš kai kurių užsienio šalių, tarp jų Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Italijos ir Ispanijos, lyderiai.
Taip pat buvo keliami klausimai, kaip tie trys vyrai – Cherifas Kouachi (Šerifas Kvaši) ir jo brolis Saidas bei košerinio maisto parduotuvę užėmęs Amedy Coulibaly (Amedi Kulibali) – sugebėjo praslysti pro saugumo tinklą, kai paaiškėjo, jog jie visi buvo žinomi žvalgybos agentūroms.
Po šios atakų bangos Jungtinės Valstijos perspėjo apie padidėjusią išpuolių grėsmę, patardamos savo piliečiams saugotis „teroristinių veiksmų ir smurto“ visame pasaulyje.
Prancūzijos vadovas sakė, kad ataka žydų parduotuvėje buvo „piktinantis antisemitinis aktas“.
„Tie fanatikai niekaip nesusiję su musulmonų tikėjimu“, – pabrėžė F.Hollande'as.
Premjeras Manuelis Vallsas (Manuelis Valsas) sakė, kad šis kruvinas siautėjimas atskleidė „aiškių trūkumų“ žvalgybos sistemoje.
Džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ radijas užpuolikus šlovino kaip „didvyrius“; Somalyje veikiančios islamistų grupuotės „al Shebab“ kovotojai taip pat gyrė jų „didvyriškus“ veiksmus.
Nors atrodė, kad Prancūzijoje didžiausias pavojus jau praėjo, Jemene įsikūrusios grupuotės „Arabijos pusiasalio „al Qaeda“ (AQAP) lyderis Harithas al Nadhari (Haritas Nazaris) pagrasino naujomis atakomis, nurodė džihadistų tinklalapius stebinti organizacija SITE.
„Geriau sustabdykite savo agresiją prieš musulmonus – galbūt tuomet gyvensite saugiai. Jeigu atsisakysite tęsti karą, tuomet laukite gerų žinių“, – pareiškė jis.
PASAULIS REIŠKIA PALAIKYMĄ PRANCŪZIJAI
Daugelio šalių lyderiai, taip pat JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama), reiškė palaikymą tragedijos sukrėstai Prancūzijai.
„Aš noriu, kad Prancūzijos žmonės žinotų, jog Jungtinės Amerikos Valstijos yra su jumis šiandien ir bus su jumis rytoj“, – sakė B.Obama, pridūręs, kad Prancūzija yra Amerikos „seniausia sąjungininkė“.
Kai kurie iškiliausi Prancūzijos karikatūrininkai, taip pat du policijos pareigūnai buvo nužudyti per išpuolį prieš „Charlie Hebdo“ – leidinį, kuris ne kartą buvo sukėlęs įtūžį musulmonams, skelbdamas karikatūras, pašiepiančias pranašą Muhammadą (Muhamadą).
Penktadienį gedinčioje sostinėje ant Triumfo arkos švytėjo žodžiai „Paris Est Charlie“ (Paryžius yra „Charlie“), perfrazuojant žodžius „Je Suis Charlie“ (Aš esu „Charlie“), tapusius pagrindiniu šūkiu visame pasaulyje vykusiose akcijose ir socialinių tinklų kampanijose, per kurias buvo reiškiamas solidarumas su tragedijos ištikta Prancūzija.
