Jolita Žurauskienė
Žemės ūkio ministerijos vairą perėmusi Virginija Baltraitienė nuo pat pirmų darbo dienų įsitraukė į intensyvų susitikimų, diskusijų ir problemų sprendimo ritmą. Su ministre kalbamės apie nuveiktus darbus ir ateities planus.
Pradėjote pirmuosius darbo žingsnius ministerijoje. Kokius opiausius klausimus pradėjote spręsti nedelsiant?
Šiuo metu bene svarbiausi klausimai yra afrikinis kiaulių maras ir Rusijos įvestos sankcijos. Susitinku su mūsų žemdirbiais, gamintojais, partneriais, kartu tariamės ir ieškome sprendimų, kad ši padėtis pasikeistų, o patirti nuostoliai būtų kuo mažesni. Situacija nelengva, bet, kita vertus, Lietuva jau turi patirties, ne kartą esame susidūrę su įvairiais draudimais. Todėl esu tikra, kad ir šį kartą rasime gerų sprendimų. Su kaimynais iš Latvijos, Estijos ir Lenkijos tariamės ir dėl afrikinio kiaulių maro. Tapome visos Europos buferine zona, todėl turime imtis visų įmanomų priemonių, kad šis virusas būtų sustabdytas. Sakoma, vasara – tai laikas, kai galima šiek tiek atsikvėpti, įsigilinti į einamuosius darbus ir susidėlioti prioritetus rudeniui, deja, šios galimybės neturėjau, ir vos įžengusi į ministeriją, jau turėjau spręsti svarbius klausimus, tačiau sunkumai tik dar labiau užgrūdina, tad jų nebijau.
Kaip mūsų žemės ūkį paveiks pašliję santykiai su Rusija? Ar ieškoma kitų rinkų?
Naujų rinkų ieškoma nuolat. Visi suprantame, kad Rusija, viena iš svarbiausių partnerių eksporto srityje, yra permaininga, todėl reikia alternatyvių eksporto rinkų. Vyriausybė ketina skirti 2,5 mln. litų naujų rinkų paieškai, manau, tai bus svari pagalba. Taip pat mes esame visuomet pasiruošę padėti verslininkams įveikti biurokratinius mechanizmus, jei jie mato perspektyvų vienoje ar kitoje rinkoje. Šiuo metu svarstome ir kai kurių įstatymų pataisas, kad mūsų gamintojų produkcija būtų galima prekiauti ir musulmoniškose šalyse. Bet kokia nauja situacija skatina plėsti akiratį, ieškoti naujų galimybių. Manau, kad mes išmoksime ir šią pamoką bei padidinsime jau turimą patirties ir žinių bagažą.
Jūsų pirmtakas prof. Vigilijus Jukna prioritetą teikė gyvulininkystės sektoriaus plėtrai. Ar ši sritis ir toliau bus plėtojama?
Esminių pokyčių neturėtų būti. Jau patvirtintos programos, parengtos priemonės, tad manau, kad veiksminga būtų dirbti jau pasirinkta kryptimi ir siekti užsibrėžtų tikslų. Gyvulininkystė – tai mokslinių ir gamybinių, teorinių ir praktinių, zootechninių ir veterinarinių priemonių visuma, ekonomikai daranti didelę įtaką. Taip pat daug dėmesio skiriama, kad išliktų gyvulių genetinė įvairovė, didėtų gyvulių produktyvumas ir nenukentėtų jų sveikatingumas. Tai tiesioginis įrankis Lietuvoje auginamų ūkių gyvūnų bandų produktyvumo gerinimui, o tuo pačiu ir pajamų didinimui.
Gyvulių produktyvumo kontrolės organizavimas ir finansinė parama, pieno mėginių surinkimo ir ištyrimo organizavimas ir dalinis apmokėjimas, dalinai kompensuojama veislinių gyvulių įsigijimo kaštai, remiama produkcijos kokybės tyrimų veikla, kitos ES leistinos priemonės - atsako į daugelį aktualių klausimų, tokių kaip gyvulininkystės ūkių plėtra, produkcijos realizavimas, ūkinių gyvulių skaičiaus didinimas, gyvulininkystės specialistų rengimas, mokslinių tyrimų ir inovacijų diegimas, konsultavimas ar žinių perdavimas, sukurtas patrauklus gyvulininkystės produktų įvaizdis šalyje ir užsienyje.
Kalbama apie gyvulininkystės plėtrą, tačiau šiuo metu dėl Lietuvoje siaučiančio afrikinio kiaulių maro tenka mažinti kiaulių skaičių. Kiek laiko prireiks šiai šakai atgaivinti?
Gyvulininkystės sektoriaus plėtrai skatinti buvo patvirtinta Nacionalinė 2014–2020 m. gyvulininkystės sektoriaus plėtros programa. Pirmasis šios programos tikslas – didinti ūkinių gyvūnų skaičių ir plėsti gyvulininkystės sektoriaus gamybą, kartu užtikrinti aplinkos apsaugą. Šiam tikslui pasiekti Žemės ūkio ministerija ieškos įvairių paramos priemonių. Užkrečiamosios gyvūnų ligos atneša didelių nuostolių tiek ūkininkams, tiek valstybei. Tai yra rizika, nuo kurios niekas nėra apsaugotas. Tačiau Žemės ūkio ministerija kartu su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba stengsis padėti nuo afrikinio kiaulių maro nukentėjusiems kiaulių laikytojams. Žemdirbiams bus išmokamos kompensacijos, taip pat daugiau dėmesio skirsime prevencinėms priemonėms, laboratoriniams tyrimams. Svarbu ne tik užkirsti kelią viruso plitimui, bet ir išsaugoti kiaulininkystės šaką.
Kiaulės jau sunaikintos ne viename rajone. Dėl to nukentėjo ne tik verslininkai, bet ir kiaules auginantys pavieniai žmonės. Kaip ketinama jiems padėti?
Valstybės skyrė ir toliau numato skirti finansinę pagalbą kiaulių laikytojams. Šiuo metu mūsų veterinarai atlieka mokslinius tyrimus, bandymus siekdami daugiau sužinoti apie šį virusą, jo atsparumą aplinkai, plitimo būdus ir kt. Liepos pabaigoje į Vilnių atvyko Latvijos, Estijos ir Lenkijos žemės ūkio ministrai ir veterinarijos tarnybų atstovai. Buvo priimtas vienas sprendimas – bendradarbiauti ir kartu kreiptis į Europos Komisiją dėl paramos.
2013 m. liepą nustačius afrikinį kiaulių marą Baltarusijoje, Lietuva, siekdama apsisaugoti, kad šis maras nepatektų į šalį, pasienyje su Baltarusija nustatė 10 km buferinę zoną, kurioje uždrausta laikyti kiaules. Nutarta kompensuoti patirtus nuostolius kiaulių savininkams, riboti laukinių gyvūnų judėjimą per sieną, taikyti kitas apsaugos priemones.
2013 m. buferinėje zonoje buvo paskersta 2 400 kiaulių, išmokėta 442,9 tūkst. Lt kompensacija kiaulių augintojams dėl ankstyvo kiaulių paskerdimo ir dėl įsipareigojimo nelaikyti kiaulių bent vienus metus. 2014 m. sausio 27 d. patvirtinus afrikinį kiaulių marą šernams, buvo nustatytas užkrėstas rajonas Lietuvoje (Europos Sąjungos ribojama zona Lietuvoje), apimantis Trakų ir Šalčininkų rajonus Vilniaus apskrityje ir Lazdijų, Varėnos, Alytaus, Druskininkų rajonus Alytaus apskrityje. Buferinėje zonoje paskerstos 4 836 kiaulės. Kiaulių laikytojams jau išmokėta 3 400 Lt. Paramos kreipėsi 746 kiaulių augintojai.
Netrukus, su kuklesniu biudžetu, bus pradėta vykdyti naujoji Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programa. Kada bus pradėtos priiminėti pirmos paraiškos? Ar pareiškėjai gali būti tikri, kad naujos taisyklės bus aiškios ir kuo mažiau keičiamos?
Šiuo metu Kaimo plėtros programa 2014–2020 metams išsiųsta Europos Komisijai. Laukiama pastabų, vėliau tęsime derinimo procedūras, todėl apie konkrečius terminus dar per anksti kalbėti. Be abejo, svarbiausia, kad žmonės gautų visą jiems reikalingą informaciją, išdėstytą aiškiai ir glaustai, kad jie žinotų, kokią paramą gali gauti, kokios veiklos imtis. Iš tikrųjų naujosios programos biudžetas kaimo plėtrai – 6,8 mlrd. litų Europos Sąjungos ir nacionalinio biudžeto lėšų (ES lėšos – 5,6 mlrd. Lt). Šis biudžetas 14 proc. mažesnis, nei buvo skirtas Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programai.
Tačiau norėčiau pabrėžti, kad visų kaimui svarbiausių sričių finansavimą, lėšas naudosime tikslingai pagal svarbiausius Lietuvos kaimo ir žemės ūkio prioritetus. Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos projektas yra išsiųstas Europos Komisijai. Naujoji programa apima 16 priemonių, padaugėjo jų veiklos sričių, kurias labai kryptingai ir tikslingai taikėme tam tikrai kaimo žmonių daliai, kad pasiektume konkrečių rezultatų. Laukiame jų komentarų ir pastabų. Tikimės, kad šiemet programa bus suderinta ir patvirtinta. Šiuo metu rengiamos konkrečių priemonių įgyvendinimo taisyklės. Siekiame, kad jos būtų aiškios ir glaustos. Praėjusių laikotarpių patirtis padės taisykles parengti taip, kad būtų kuo mažiau pakeitimų. Žinoma, taisyklių pakeitimus lemia ir kiti besikeičiantys teisės aktai.
Kokie p rioritetiniai kaimo plėtros politikos tikslai numatyti naujajame laikotarpyje? Ar skirsite dėmesio smulkiajam ir vidutiniam ūkiui, sieksite didinti jaunimo užimtumą, ar skatinsite jaunus žmones dirbti žemės ūkio srityje? Kokiomis priemonėmis tą žadate pasiekti?
Pagrindiniai Lietuvos kaimo plėtros prioritetai susiję ir su lėšų paskirstymu konkrečioms Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonėms. Šias lėšas numatoma skirti žemės ūkio konkurencingumui (ypač gyvulininkystės sektoriaus) didinti, žemdirbių įgūdžiams tobulinti, inovacijoms plėtoti, naujoms darbo vietoms kurti, taip pat nemažai dėmesio bus skiriama bendruomeniškumui skatinti, gyvenimo kokybei, aplinkosaugai bei klimato kaitai.
Lietuvos kaimas turi atgimti ir jame atsirasti vietos jaunimui. Ir toliau teiksime paramą jauniesiems ūkininkams įsikurti. Paramos paraiškas jie galės teikti nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 31 d. Daugiau dėmesio skirsime smulkiems ir vidutiniams ūkiams, jų plėtrai. Numatyta per programos įgyvendinimo laikotarpį paremti 900 jaunųjų ūkininkų, modernizuoti 5 tūkst. ūkių. Taip pat tikimasi, kad bus paremta 1 100 ne žemės ūkio verslo kaimo vietovėse projektų, sukurta 4,5 tūkst. naujų darbo vietų, paremta 7 tūkst. kaimo infrastruktūros atnaujinimo projektų.
Artėja rugsėjo 1-oji – nauji mokslo metai. Norėčiau šios šventės proga pasveikinti mokytojus, dėstytojus, mokinius ir studentus, jų tėvelius ir palinkėti, kad nė vienas iš mūsų niekada nenustotų mokytis ir plėsti akiračio. Žinių niekada nebus per daug, nors mokslo šaknys ir karčios, užtat vaisiai saldūs. Kuo daugiau išmoksime, tuo mums bus geriau ir lengviau.
