Olandijos keliai
Šią vasarą vienas architektas bendradarbiaudamas su civilinės inžinerijos įmone Olandijoje pristatė pirmąjį pasaulyje kelią, kuris šviečia tamsoje. Savaime šviečiančios dangos paslaptis slypi kelio ženklinimo juostuose. Jos padengtos specialia pudra, kuri dieną „pasikrovusi“ Saulės energijos, tamsiuoju paros metu skleidžia žalsvą šviesą iki dešimties valandų. Toks kelio ženklinimas ne tik saugo aplinką, bet ir daro keliones saugesnes ypač kaimo vietovėse, kuriose nėra galimybės apšviesti kelių. Nors šis išradimas visiems paliko neišdildomą įspūdį, kūrėjai susidūrė su problema – dažai nėra atsparūs vandeniui. Tai buvo pastebėta po lietaus, kai kelias buvo apšviestas nevienodomis atkarpomis. Šiuo metu ieškoma būdų kaip galima dažus apsaugoti nuo drėgmės ir tikimasi dar šią vasarą pristatyti patobulintą kelio ženklinimą.
Saulės baterijos keliuose
Amerikiečių porai Julie ir Scott Brusaw kilo dar išradingesnė mintis nei specialus kelio ženklinimas – asfalto dangos pakeitimas į Saulės baterijas. Kad ir kaip ambicingai skambėtų šis projektas, pora jau yra įgyvendinusi vieną prototipą - sukūrusi automobilių stovėjimo aikštelę iš Saulės baterijų. Amerikiečiai apskaičiavo, kad visus Jungtinėse Amerikos valstijose kelius padengus Saulės baterijomis energijos būtų pagaminama tris kartus daugiau nei šiuo metu jos yra suvartojama. Tačiau tokia kelio danga ne tik gamins energiją, bet ir sumažins CO2 išlakų kiekį į aplinką. Pasak Kalifornijos universiteto San Diege aplinkos inžinieriaus Jan Kleissl, asfaltas yra tamsus paviršius, kuris sugeria itin daug saulės energijos ir ilgainiui ji tampa šiluma, dėl kurios kyla oro temperatūra.
Tačiau šio projekto įgyvendinimui yra keletas rimtų kliūčių. Pirmiausia, norint pakeisti visą asfaltą, Amerikai prireiktų 20 kartų didesnio nei šiuo metu yra biudžetas. Net jei ir būtų nuspręsta imtis tokio grandiozinio projekto, jį būtų sunku pritaikyti visoms vietovėms. Saulės baterijos puikiai veiktų pietinėje Amerikos dalyje, tačiau iškiltų sunkumų šiaurinėje, nes ten Saulė yra žemiau, tad baterijas reikėtų pakreipti specialiu kampu.
Lietuvos pastangos
Nors Lietuvoje kol kas negalime pamatyti tokių idėjų pritaikymo, tačiau transporto sektoriui skiriamas nemažas dėmesys. 2012 metais Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintoje Nacionalinėje klimato kaitos valdymo politikos strategijoje numatyta, kad iki 2030 metų ne mažiau nei 30 proc., o dar po 20 metų ne mažiau kaip 50 proc. krovinių, kurie keliais vežami daugiau nei 300 km, būtų gabenama geležinkelių arba vandens transportu. Automobilių parko atnaujinimas, Lietuvos kelių infrastruktūros gerinimas, švaresnio kuro naudojimas bei aplinką mažiau teršiančių transporto priemonių skatinimas – tai priemonės skirtos aplinkosaugos tikslams įgyvendinti. Taip pat Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme numatyta skatinti naudoti alternatyvius degalus, pavyzdžiui biodujas, elektros energiją, vandenilį ir kt. Tikėtina, jog ateityje vis daugiau ir įvairesnių technologijų bus pritaikoma aplinkosauginiams klausimams spręsti. Tačiau tam dar reikia šiek tiek laiko, o klimato kaita nelaukia. Tad belaukdami naujų išradimų įvairiose gyvenimo srityse, patys galime tapti sąmoningais ir atsakingais piliečiais ir rūpinti, kad klimato kaita mus paliestų kaip įmanoma švelniau.
