Sausio pabaigoje Lietuvoje nustačius du afrikinio kiaulių maro atvejus, iki šiol daugiau užsikrėtusių šernų nebuvo rasta. Vis dėlto išlieka rizika, kad ši pavojinga liga gali pasiekti kiaulių fermas. Tad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) vakar, gegužės 19 d., pakvietė LSMU Veterinarijos akademijos ir VU Gamtos fakulteto mokslininkus, Gamtos tyrimų centro, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) specialistus išsakyti nuomonę dėl šiuo metu taikomų priemonių ir naujų veiksmų plano, kad liga neišplistų.
„Praktiniu požiūriu Lietuva pavyzdingai tvarkosi siekdama apriboti ligos plitimą. Buvo imtasi visų efektyviausių priemonių, viena jų – barjerų, ribojančių šernų judėjimą, įrengimas, taip pat šernų populiacijos reguliavimas“, - pabrėžė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento vyriausiasis specialistas Selemonas Paltanavičius.
Pasak NMVRVI Serologinių tyrimų skyriaus vedėjos Jūratės Buitkuvienės, tyrimų rezultatai patvirtina, kad taikomos pavyzdinės priemonės afrikiniam kiaulių marui suvaldyti. Mat iš iki dabar ištirtų 11 273 šernų ir 8 977 kiaulių mėginių nei viename afrikinio kiaulių maro virusas nenustatytas. Medžiojant šernus pavyko sumažinti jų populiaciją, kiaulių fermose įgyvendinant biosaugos reikalavimus užkertamas kelias virusui pasiekti ūkius. Šią grėsmę gerokai sumažino ir priemonės, skatinančios gyventojus atsisakyti nedidelių kiaulių fermų. Tačiau bene reikšmingiausia priemonė, padedanti kovoti su afrikiniu kiaulių maru – šernų judėjimą ribojanti 10 km ilgio tvora ties Varčios mišku, Alytaus rajone.
Tiek pasaulio, tiek mūsų šalies mokslininkai pripažįsta, kad fiziniai barjerai, ribojantys laukinių žvėrių migravimo arealus, viena efektyviausių priemonių, siekiant sustabdyti užkrečiamųjų ligų plitimą. LSMU Veterinarijos akademijos Užkrečiamųjų ligų katedros vedėjas prof. Saulius Petkevičius mano, kad tikslinga būtų tvora atitverti ir dar didesnę teritoriją. Mat labai svarbu, kad užsikrėtę šernai nepereitų į kitą mišką ir neišplatintų ligos kituose Lietuvos rajonuose. Juo labiau, kad nuolat gaunami pranešimai apie Vokietijos-Lenkijos pasienyje iš upės traukiamas šernų gaišenas, Rusijoje ir Turkijoje fiksuojami nauji snukio ir nagų ligos atvejai.
S.Paltanavičius taip pat neabejoja tvoros efektyvumu, tačiau, jo nuomone, ne mažiau svarbu pradėti ir ilgalaikių mokslinių tyrimų programas. Pavyzdžiui, LSMU Veterinarijos akademijoje galėtų būti skiriamos bent dvi tikslinės vietos doktorantams, kurie tyrinėtų ne tik afrikinio kiaulių maro virusus, bet ir pačius šernus. „Šiuo metu trūksta net esminių žinių apie šių gyvūnų elgseną, migracijos kelius ir pan. Nežinom, ar užsikrėtęs šernas tampa vangus, ar agresyvus. O juk tokios žinios labai padėtų parinkti dar efektyvesnes kovos su šia liga priemones“, - atkreipia dėmesį S.Paltanavičius.
VMVT direktorius dr. Jonas Milius taip pat pabrėžė, kad būtina mokslinė afrikinio kiaulių maro analizė. „Žvelgiant į epizootinę situaciją visame regione, akivaizdu, kad afrikinio kiaulių maro grėsmė ne vienerių ar poros metų, o ilgalaikė problema. Todėl pavienių šalių taikomos, net ir efektyviausios priemonės neduos laukiamo efekto, jei ES ir Rusijos specialistai nebendradarbiaus ir nevykdys bendrų mokslinių tyrimų. Europos Komisijai esu siūlęs sukurti centrą, kuris apjungtų įvairių šalių mokslininkus šios ligos tyrimams. Deja, neramumai Ukrainoje nukėlė šiuos planus, tačiau jau kitą savaitę Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos organizuojamame veterinarijos pareigūnų susitikime, vėl kelsiu šį klausimą“, - sakė J. Milius.
