LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt „Mane motyvuoja mano svajonės, mano tikslai ir noras pasiekti aukštumų. Geriausias jausmas pasaulyje, kai atsistoji ant pakylos ir matai kylant tavo šalies vėliavą“, – išskirtiniame interviu LRT televizijos laidoje „Dėmesio centre“ pabrėžia olimpinė ir pasaulio čempionė bei rekordininkė Rūta Meilutytė.
Laidoje taip pat dalyvavo Lietuvos plaukimo federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Špokas.
– Pirmiausia, Rūta, nuoširdžiai sveikinu su visais pasiektais titulais ir neįtikėtinai sėkmingais metais. Vieneri metai – 2 pasaulio rekordai, 10 medalių įvairiuose čempionatuose. Viskas pagal planą, ar net daugiau nei planuota, o galbūt mažiau?
– Tikrai ne mažiau, tiesą sakant, gal net ir viršyjau savo lūkesčius.
– Pirmoji pasaulyje 100 metrų krūtine nuplaukėte greičiau nei per 1 min. 5 s. nuo tos dienos, kai pries ketverius metus pasaulyje buvo uždrausti specialūs sintetiniai kostiumai. Tai turbūt ir yra svarbiausias šio sezono laimėjimas?
– 100 metrų krūtine pasaulio rekordą jau seniai turėjau mintyse, ilgai svajojau jį pasiekti. Pagaliau atėjo ta diena. Iš tiesų pati nesitikėjau taip greitai nuplaukti, todėl labai džiaugiausi.
– Pamenu, mes prieš gerą pusmetį su jumis kalbėjome. Tąkart sakėte, kad galbūt pasaulio rekordą galėtumėte pasiekti Rio Deženeiro olimpiadoje 2016 m. Viskas labai greitai keičiasi, ar ne?
– Taip, niekada negali nieko tikėtis.
– Na, apskritai turbūt gana sunku susivokti, kai viskas taip keičiasi gyvenime – jums dar tik šešiolika metų. Prieš kelis metus buvote paprasta mergaitė, dabar – visos tautos pasididžiavimas, pavyzdys, įkvėpimas jaunimui, vaikams. Spėjate apsiprasti su tuo, kas dabar esate visai tautai?
– Aš jaučiuosi taip pat kaip jaučiausi prieš kelis metus. Esu paprasta, nemanau, kad esu kažkuo ypatinga. Prie dėmesio, aišku, tenka priprasti, tai nėra lengva. Bet jau pripratau, man nėra blogai.
– O tai, kad kiekvienas žodis jau turi visai kitą vertę, kitokią prasmę, turi būti pasvertas? Jus nuolat stebi daugybė vaikų ir akivaizdu, kad jūs esate jiems įkvėpimo šaltinis, pavyzdys. Tai turbūt daro kažkokį spaudimą, ar ne?
– Šiaip, žinoma, turiu galvoti, ką sakau. Svarbu teisingai kalbėti, nes žinai, kad visi žiūri. Bet man yra smagu, tikiuosi, aš įkvėpiau daug mažų vaikų. Ir ne tik vaikų – daug žmonių paskatinau sportuoti. Ir pačiam plaukimui dėmesio tikrai padaugėjo po olimpiados. Tai yra puiku. Turime ir naują baseiną Kaune. Esu labai laiminga, pildosi mano svajonė, kad plaukimas Lietuvoje išlįstų į šviesą.
– Pone Špokai, Rūtos sėkmė turbūt ne tik paskatino, ji, galima sakyti, susprogdino bombą plaukimo sporte Lietuvoje. Kas pasikeitė per tą laiką, kai Rūta laimėjo olimpinėse žaidynėse?
– Pirmiausia, žinoma, padidėjo dėmesys pačiam paukimui. Tiesa, vaikų trūkumo plaukimo užsiėmimuose niekada nebuvo, tik infrastruktūra buvo skurdoka. Dabar džiaugiamės, kad situacija keičiasi. Kalbama, kad naujas baseinas bus ne tik Kaune, bet planuojama statyti ir Klaipėdoje, Vilniuje. Jų labai trūksta. Džiaugiamės, kad dabar Lietuvoje auga ta auksinė karta – ir Rūta, ir kiti sportininkai. Todėl reikia jiems sudaryti kuo geresnes sąlygas sportuoti, kad jie tobulėtų ir ateityje turėtume daug sportininkų, kurie puikiai atstovautų šaliai.
– Iš tiesų Lietuva iškovojo sidabro medalį pasaulio jaunimo čempionate mišrių komandų keturi po 100 kombinuotoje estafetėje. Tai ypač geras rezultatas. Tik, kaip žinia, ši rungtis nėra olimpinė sporto šaka. Rūta, ar jums atrodo realu, kad Lietuva turėtų savo komandą olimpinėje estafetėje?
– Manau, visiškai realu. Matome, kokius dabar turime puikius ir talentingus sportininkus , o iki kitos olimpiados dar trys metai. Manau, šansai labai dideli, kad turėsime pajėgią komandą. Tiesa, dėl merginų kol kas yra sunkiau, bet vaikinai tikrai yra geri ir turime nemažai stiprių plaukikų. Todėl tikrai tikiu Lietuvos sėkmė ateityje. Juk jau šiame Europos jaunių čempionate Lietuvos rinktinė laimėjo penkis medalius. Pagal medalių skaičių buvome ketvirti. Tai yra puikūs rezultatai.
– Turbūt niekam ne naujiena, kiek jūs daug dirbate ir treniruojatės. Per savaitę nuplaukiate 50 km, dar treniruoklių salės. Visam tam reikia milžiniškos motyvacijos, kas jus motyvuoja?
– Mane motyvuoja mano svajonės, mano tikslai ir noras pasiekti aukštumų. Kasmet randu, kas mane motyvuoja. Geriausias jausmas pasaulyje, kai atsistoji ant pakylos ir matai kylant tavo šalies vėliavą. Kai visi žmonės atsistoja skambant Lietuvos himnui – tai yra euforija. Visos pergalės mane stumia į priekį.
– Ne paslaptis, kad pergalės turi ir finansinę išraišką. Ar tai yra svarbu?
– Taip, tai yra kažkiek svarbu. Žinoma, ne pagrindinis dalykas, mane motyvuoja ne pinigai. Bet, žinoma, smagu gauti paramą, kokia ji bebūtų – piniginė ar ne. Tai pagelbsti mano šeimai, man.
– Suprantu, kad dėl sporto kenčia mokslai, ar ne? Ar didelis krūvis ir mokslai suderinami?
– Suderinami sunkiai, bet suderinami.
– Ar labai krimtotės, kad teks kartoti 10 klasės kursą?
– Ne, per du metus turiu pabaigti vieną kursą, nes anksčiau labai intensyviai ruošiausi olimpiadai, daug išvykų, treniruočių. Nusprendėme, kad nereikia persistengti ir viską susitvarkyti pamažu. Dabar viskas gerai.
– Ar galvojate, ką veiksite baigusi mokyklą? Galbūt jau išsirinkote kokią nors aukštąją mokyklą Didžiojoje Britanijoje?
– Tikrai mąstau apie tolesnius mokslus universitete, pati to noriu. Tačiau dar nesu nusprendusi, kur mokytis. Pirmiausiai noriu pabaigti mokyklą, tada jau spręsiu.
– Grįžkime prie sporto. Pasaulio jaunimo čempionatas, suprantu, yra ženklas, kad savo rungčių arsenalą jūs ketinate plėsti ir neapsiriboti tik 50 ir 100 metrų krūtine?
– Tai nebuvo pagrindinis tikslas. Pagrindinis tikslas buvo įrodyti, kad galiu plaukti ne tik 100 metrų. Prieš jaunių čempionatą daug kas man sakė, kad yra nesąžininga man dalyvauti ir neturėčiau važiuoti. Esą todėl, kad esu olimpinė čempionė ir su jauniais plaukti „ne lygis”. Aš sakau – man šešiolika metų. Jeigu mano dalyvavimas įkvepia kitus plaukikus siekti aukštumų ir populiarina plaukimą Lietuvoje, kodėl ne? Juo labiau, kad visi medaliai labai svarbūs, dėl kiekvieno reikia rimtai pakovoti.
– 200 metrų krūtine. Jums artima distancija, ar visiškai skirtinga?
– Ji skiriasi, taip, bet mes su treneriu kalbėjome, kad šiemet bandysime ir ją tobulinti. Tai dvigubai didesnė distancija. Negali iš karto visų jėgų atiduoti pirmoje dalyje, reikia paskirstyti krūvį. Svarbu apskaičiuoti galimybes ir jėgas, pats plaukimo stilius lieka toks pats.
– Ar yra kokia kita rungtis, be plaukimo krūtine, kuri jums irgi patinka?
– Na, aš ir olimpiadoje laisvu stiliumi plaukiau, tik ne taip gerai pasirodžiau. Ši rungtis po 100 metrų krūtine, tai laimėtas medalis ir žiniasklaidos dėmesys turėjo įtakos kitoms rungtims. Taip pat norėčiau prie savo programos pridėti ir 50 bei 100 metrų kraulio stiliumi.
– Kalbant apie konkurenciją. Rusė J. Jafimova taip pat puikiai pasirodė pasaulio čempionate. Panašu, kad judvi dar ilgai kovosite takelyje, ar ne?
– Sporte nelabai galima susikoncentruoti į vieną žmogų. Staiga gali atsirasti naujas labai geras plaukikas. Niekada nėra tik vieno konkurento
– Jūs nemanote, kad Rusijos plaukikė yra pagrindinė jūsų konkurentė?
– Tikrai taip nėra, kad aš prie veidrodžio pasikabinusi jos nuotrauką. Aš važiuoju į varžybas ir rūpinuosi savimi. Visus metus dirbi dėl savo rezultato, tikrai negalvoji apie kurį nors vieną žmogų ir kaip reikia jį aplenkti.
– Bet kai yra toks stiprus konkurentas, tai turbūt irgi papildomai motyvuoja?
– Taip, įdomiau plaukti, įdomiau varžytis, kai kažkas yra šalia. Kai jauti priešininką plaukiantį grybšnis į grybšnį su tavimi, dar labiau stengiesi. Ir tos septynos šimtosios sekundės juk yra menkas skirtumas. Įdomu bus su Jafimova susitikti kitame pasaulio čempionate, bet tikrai ne ji vienintelė yra pagrindinė konkurentė. Juk yra šimtai plaukikų
– Rūta, girdėjau, kad jūs kuriate savo fondą. Kokia bus jo veikla?
– Kilo tokia idėja sukurti fondą ir padėti sunkiau gyvenantiems vaikams ar vaikų namų auklėtiniams. Žinoma, fondas susijęs su plaukimu – vesim pamokas, organizuosim stovyklas. Tiesiog norisi, kad kuo daugiau žmonių mokėtų plaukti. Deja, negalėsiu fondue skirti tiek dėmesio ir laiko, kiek norėčiau, bet bus žmonių, kurie tuo aktyviai užsiims. Ir pati tikiuosi, kai tik galėsiu, prisidėti prie veiklos, susitikti su vaikais. Visada norėjau padėti vaikams. Manau, viskas turėtų būti gražu
– Ar jau esate numatę kokį nors renginį?
– Vienas iš sumanymų – šeimų plaukimo varžybos. Manau, tai būtų graži tradicija. Juk turime šeimų krepšinio turnyrus, tai kodėl negali to paties būti ir plaukime? Viena iš sąlygų būtų, kad turėtų dalyvauti trys kartos (seneliai, tėvai ir vaikai – LRT), taip pat būtina, kad būtų bent viena moteris. Žinoma, nereikėtų plaukti keturis kartus po 100 metrų. Tiesiog kažkas smagaus ir greito.
