• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Margarita Pūdžiuvienė

| Kartais sėsdami pusryčiauti nesusimąstome, kokį kelią nukeliavo ant mūsų stalo gulintis duonos kepalas. Pabarstyto kmynais, su sėmenimis ar saulėgrąžomis, iš rugių, kviečių, tamsus ar šviesus, bemielis ar su mielėmis, kiekvieno pagaminimas reikalauja ypatingo dėmesio, tikslumo. Apie duonos kelią svarbiausioje jos stotelėje – kepykloje – papasakoja UAB „Molupis ir Ko“, UAB „Mentora ir Ko“ vyriausioji technologė Dalia Čepauskienė. Anot jos, duonos gyvenimas prasideda nuo idėjos.

REKLAMA
REKLAMA

„Kazimieras“ – į Kaziuko mugę

Kepykloje fasavimo laukė ką tik iškepta „Kazimiero“ duona. Šis ypatingas 2,9 kg sveriantis javo varpos ornamentu papuoštas duonos kepalas kartu su kitais kepiniais sekmadienį keliaus į Kauną, į Kaziuko mugę. „Kazimiero“ duona gaminama tik išskirtinėms progoms pagal užsakymą. Neretai atgula ant vestuvininkų stalo. Labai mėgstamas krikštynų stalo akcentas yra „Kazimiero“ „sesė“ – „Proginė“ duona. Kaip sako vienas UAB „Molupio ir Ko“ vadovų Arūnas Cibitis, duona su staigmena – kaip ją „praimti“, pateikiama net instrukcija. Kepalas nepjaustomas. Jis atidaromas! Palei specialius įspaudus reikia nuriekti jo viršų, tada viduje pasitinka šonais sugludę 40 mažų duonos kepaliukų. Pasak D.Čepauskienės, tokie pat duonos globėjos Šv. Agotos dienos proga (vasario 5 d.), buvo padovanoti Tauragės ir Šilalės katalikų bažnyčių parapijiečiams, dalis atsidūrė Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje. Išdalinta apie 2000 kepaliukų. Pasak technologės, tikima, kad pašventinta duona saugo nuo nelaimių ir gaisrų. Svarbu tiksliai nustatyti laiką

REKLAMA

D.Čepauskienė rodo, kur prasideda tikslumo ir kruopštumo reikalaujantis duonos gaminimas. Miltai duonai į plikymo indus tiekiami vamzdžiais, automatizuotai, pagal nustatytą programą. Kiekvienai duonos rūšiai – vis kitokia programa. Iki 95 laipsnių užvirintu vandeniu užplikyta masė išmaišoma ir gabenama parai „pailsėti“ vėsinimo kameroje. Eilėmis sustatytuose didžiuliuose induose stovi „Žvejo“ ir „Martelės“ plikiniai. Kol jie išsigulės tiek, kiek reikia, pasikeis darbuotojų pamaina. Ant kiekvieno plikinio indo kabinami tešlos pasai, kuriuose nurodyta diena bei valanda, kada jie pasiekė vėsinimo kamerą. Kitą dieną atėjusi brigadininkė reikiamu metu plikinius veš į rauginimo kamerą, kurioje bus sudedami likę reikalingi tešlos įmaišai. Įmaišoma miltų, salyklo, kmynų, po dviejų valandų – vėl miltų, druskos. Po pusvalandžio rauginimo iš gautos tešlos pusgaminių gaminimo įrenginiu suformuojami kepaliukai.

REKLAMA
REKLAMA

Mėgstamiausia – tamsi ruginė

Ovalią formą įgavusi duona 30 minučių ilsisi gamybos salėje, po to keliauja „pasišildyti“ į pusgaminių kildymo kamerą. 34–37 laipsnių temperatūroje pagulėję pusgaminiai jau būna parengti kepti. Technologei pasakojant apie gamybos procesą kaip tik į krosnį buvo pašauta „Žvejo“ duona. 268, o vėliau 240 laipsnių temperatūroje duona kepa 40 minučių. Kitai duonos rūšiai reikalinga kitokia kepimo temperatūra ir laikas.

Pasak D.Čepauskienės, pirkėjų mėgstamiausia – tamsi ruginė duona. UAB „Molupis ir Ko“, UAB „Mentora ir Ko“ gamina 27 tokios duonos rūšis, šviesios ruginės – 16, o kvietinės – 7 rūšis. Anot technologės, ruginė duona gaminama iš stambaus malimo ruginių miltų, todėl joje daugiausia žmogaus organizmui būtinų skaidulų. Kuo miltai stambiau sumalti – tuo sveikiau. Skaidulos padeda virškinimui, valo iš organizmo toksinus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Idėjų siūlo ir pirkėjai

Iš krosnies duona keliauja į aušinimo kamerą, vėliau – ant automatinio fasavimo įrenginio, kuriame ji supjaustoma, rankomis sudedama į maišelius ir uždedamas įpakavimo datą žymintis segtukas. Tada – į duondėžes ir į sandėlį. Iš sandėlio krovininiais automobiliais ji pradeda kitą kelionės etapą, kuriuo pasiekia Lietuvos parduotuvių lentynas.

Kiekvienos duonos rūšies gyvenimas, pasak D.Čepauskienės, atsiranda nuo idėjos. Idėjos kyla ne tik „Molupio“ technologų ar pardavimų skyriaus darbuotojų galvose – jų semiamasi ir iš pirkėjų. Anot technologės, šiuo metu vis daugiau pirkėjų simpatijų sulaukiančios „Bemielės“ duonos receptą pasiūlė nostalgiją senosioms duonos gaminimo tradicijoms jaučiantys vartotojai. Ši duona gaminama natūraliu būdu, rauginama be mielių, tad viskas trunka kur kas ilgiau. Norintiems paskanauti tokios duonos, kokią kepė mūsų senoliai, „Molupis“ siūlo šviesią ir tamsią „Bemielę“ duoną.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų