Šiandien Lietuvos Apeliacinis Teismas patenkino Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro Justino Pupkos skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria buvo neteisėtai atsisakyta nagrinėti Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorų nušalinimo pagrįstumą, Raseinių rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui patenkinus Laimutės Kedienės, Vytauto Andriaus Kedžio ir Audronės Skučienės pareiškimą.
Lietuvos Apeliacinis Teismas, konstatavęs, kad Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkės nutartis negali būti pripažįstama pagrįsta ir teisėta, nutarė panaikinti Šiaulių apygardos teismo nutartį ir Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro skundą perduoti nagrinėti iš naujo Šiaulių apygardos teismui.
Lietuvos Apeliacinis Teismas, iš esmės sprendęs klausimą tik dėl Šiaulių apygardos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti prokuroro skundą, teisėtumo ir pagrįstumo, neturėjo teisinio pagrindo pasisakyti ir dėl Raseinių rajono apylinkės teismo nutarties, kuria buvo patenkintas pareiškimas dėl prokurorų nušalinimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Tačiau Lietuvos Apeliacinis Teismas priminė žemesnės instancijos teismui, kad šiuo atveju, sprendžiant prokuroro apeliacinio skundo priėmimo klausimą, turėjo būti atsižvelgta ir į tai, ar priimant minėtą Raseinių rajono apylinkės teismo nutartį buvo teisingai taikomos ir aiškinamos Baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos, ir ar priimta nutartis iš esmės nesudaro prielaidų baudžiamojo proceso dalyviams piktnaudžiauti jiems suteikiama procesine teise reikšti nušalinimą.
Taip pat būtina įvertinti, ar Raseinių rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja, nutartimi nušalindama visus Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorus baudžiamojoje byloje, kuri perduota nagrinėti Alytaus rajono apylinkės teismui ir kurioje valstybinį kaltinimą palaiko Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuroras, neviršijo savo kompetencijos ribų.
Panevėžio apygardos prokurorų teigimu, pareiškėjų išdėstyti nušalinimo motyvai nesuponuoja pagrįstos abejonės dėl galimo Panevėžio apygardos prokurorų šališkumo.
Prokurorų nuomone, Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartis turi būti panaikinta dėl dviejų priežasčių. Pirma, prokuratūra ir teismas yra atskiros ir viena kitai nepavaldžios institucijos, todėl vien faktas, kad nuo bylos nusišalino teismas, neduoda pagrindo BPK 58 straipsnio prasme tuo pačiu konstatuoti prokuratūros, kuriai įgaliojimai suteikti toje pačioje veiklos teritorijoje, šališkumą.
Antra, ikiteisminis tyrimas, nuo kurio nušalinti prokurorai, jau buvo baigtas ir byla su kaltinamuoju aktu perduota Kauno rajono apylinkės, o vėliau Alytaus rajono apylinkės teismui. Todėl prokurorų nušalinimo klausimą išsprendė šioje situacijoje įgaliojimų tokiam sprendimui priimti neturinti ikiteisminio tyrimo teisėja.
Šį prokuroro skundą Šiaulių apygardos teismas, 2012 m. gruodžio 12 d. nutartimi atsisakęs priimti, grąžino jį nenagrinėjęs, klaidingai nurodydamas, kad ikiteisminio tyrėjo teisėjo priimtos tokios nutartys yra galutinės ir neskundžiamos, išskyrus atvejus, kai Baudžiamojo proceso kodeksas numato galimybę jas apskųsti.
