• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Užsienio ir vidaus investicijos, naujos darbo vietos ir žymus indėlis į šalies ekonomiką – tokius prioritetus renkasi Lietuva. Kad kompanijos atkreiptų dėmesį – reikia joms tai parodyti: taikyti mokesčių lengvatas, sukurti darnią verslo aplinką.

Užsienio ir vidaus investicijos, naujos darbo vietos ir žymus indėlis į šalies ekonomiką – tokius prioritetus renkasi Lietuva. Kad kompanijos atkreiptų dėmesį – reikia joms tai parodyti: taikyti mokesčių lengvatas, sukurti darnią verslo aplinką.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Viena populiariausių ir garsiausiai aptarinėjamų formų investicijų krepšiui pildyti – laisvosios ekonominės zonos (LEZ), kurių šalyje jau yra septynios. Panašu, kad penki nauji investicijų varikliai dar nesisuka: konkursuose nepanoro dalyvauti nė vienas užsienio operatorius, o dviejų LEZ valdytojų bus ieškoma jau trečią kartą. LEZ steigimo ceremonijos užtruko, konkurso dalyviai retoriškai klausia, ar taikomi reikalavimai pagrįsti?

REKLAMA

Iš 5 naujų LEZ kol kas daugiausiai vilčių teikiama Panevėžiui. Strategiškai patogi teritorija ir infrastruktūra pagaliau beveik turi operatorių: su pretendentu deramasi. Tai reiškia, kad jei pasiseks, Panevėžio LEZ jau greitai galės pasitikti investuotojus, jų jau atsirado keturi. Tačiau pakartotinis konkursas dar kartą bus skelbiamas Akmenės ir Marijampolės LEZ – nė viena bendrovė nepanoro tapti jų valdytoja. Galimi Kėdainių ir Šiaulių LEZ operatoriai pasiūlymus pateikė, komisijai beliko juos įvertinti ir pradėti derybas. Procedūras planuojama baigti kitąmet.

REKLAMA
REKLAMA

Vienos iš naujųjų LEZ operatorių – konkurse dalyvavusios bendrovės (redakcijai pavadinimas žinomas) – atstovas „Ekonomika.lt“ sakė, kad vienintelė lengvata, kurią gauna privatus LEZ operatorius – 50 proc. nuolaida valstybinei žemei nuomoti, nors kai kuriuose regionuose savivaldybių valstybinė žemė ir taip sudaro 80 proc. ploto.

Anot jo, steigiant LEZ atsiranda biurokratinių kliūčių, todėl idėja turėti privatų valdytoją yra vertinga, bet juos reikėtų laikyti partneriais ir kelti patrauklesnius reikalavimus.

„Daugelis investuotojų pageidauja, kad būtų pastatyti pastatai ir jie juos nuomotųsi. Tai gali padaryti tik privatus operatorius. Savivaldybės teigia, kad neturi pardavėjų, kas galėtų pristatyti ir parduoti parką“, – sakė jis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Svetima rizika

Pavyzdžiui, LEZ konkurso dalyvis turi iškart išsinuomoti žemę, nepaisant to, kad nėra investuotojų, be to, ne visur paruošta infrastruktūra, kuriai įrengti reikia bent 35 metų. Esą tai galėjo lemti, kad konkurse nepasirodė nė vienas užsienio operatorius.

„Žinoma, palikta galimybė derėtis su savivaldybe dėl atidėjimo, bet tik kai tampi LEZ valdytoju“, – pasakojo jis.

LEZ valdytoja turi parengti verslo planą 5 metams: numatyti darbo vietų skaičių, pritrauktų investicijų kiekį, biudžetą investuotojams privilioti, – už tokių rodiklių įgyvendinimą visa atsakomybė tenka jai, nors pati valdymo bendrovė neinvestuoja ir nekuria darbo vietų, atlieka koordinatorės, operatorės vaidmenį.

REKLAMA

Pašnekovas įsitikinęs, kad vien LEZ investuotojui teikiamos mokesčių lengvatos investicijų neužtikrina: reikia ir patrauklios infrastruktūros, tinkamos darbo jėgos kvalifikacijos.

„O šiaip lengvatinių zonų Lietuvoje yra daugiau negu reikia, jų poreikis pervertintas ir nepamatuotas. Tartum lenktynės tarp savivaldybių: kuri daugiau ploto pasiūlys“, – teigė jis.

Nenori prašauti

Panevėžio savivaldybės ir turto valdymo skyriaus vedėjas Antanas Stoka operatoriui keliamų sąlygų dėl užsitęsusių LEZ steigimo procedūrų, pasitaręs su advokatais, jau nebekaltina. Pasak jo, užsieniečiai galėjo neatkreipti dėmesio į Lietuvos lengvatinius pramonės parkus ir dėl tarptautinės ekonominės situacijos, ir nuomonės, kad LEZ nėra aukso gysla.

REKLAMA

„LEZ – naujas dalykas. Vis dėlto yra sutartis bei operatorius, kuris gaus iš to naudos, o naudą turi suteikti ir valstybei. Derybiniai dalykai, garantijos, baudos yra svarbūs, – sakė jis. – Manau, dabar tai normali derybų stadija: sutartis gana rimta ir nauja, todėl nieko nepaskubinsi. Bendrovė, kaip investuotojas, nori užsitikrinti aiškesnę ateitį, o komisija, savivaldybė – visi mes, kad neprašautume.“

A. Stoka pripažįsta tikintis, kad baigus derybas Panevėžio LEZ pagaliau turės operatorių, bet kol sutartis nepasirašyta: neatmetama galimybė, kad kažkas gali įvykti „paskutinę minutę“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Dar prieš įsigaliojant LEZ pagrindų įstatymui, su Panevėžio pramonės parku sutartis pasirašė 4 investuotojai – žemės ūkio kooperatyvai „Loknesa“ ir „Derugiai“, Liežio kooperatinė bendrovė. Kai tik Panevėžio LEZ turės valdymo bendrovę, šios įmonės galės sudaryti sutartis su operatoriumi ir naudotis LEZ lengvatomis. Pašnekovo teigimu, realiausia kandidatė – trikotažo gamintoja „Devold“.

„Vienas investuotojas jau juda projektavimo link, tariasi su architektūros skyriumi dėl sąlygų. Jis jau turėjo projektus, bet kai ekonominė situacija taip greitai keičiasi, gali būti visko, pavyzdžiui, su kažkuo tektų nutraukti sutartis“, – svarstė jis.

REKLAMA

Įvertinti riziką

Ūkio ministerijos specialistų teigimu, reikalavimo, kad operatorius iškart keleriems metams pasirašytų nuomos sutartį, nors infrastruktūra veiklai dar neparuošta, nėra. O LEZ operatorių paieška esą galėjo užtrukti todėl, kad 5 konkursai skelbiami ir vykdomi vienu metu, o tinkamai pasiruošti bei pateikti pasiūlymus – didelis iššūkis verslui.

„Konkursą laimėjęs dalyvis įsteigs valdymo bendrovę, kuri bus atsakinga už LEZ veiklą. Siekiant, kad LEZ veiktų efektyviai, konkurso dalyvis turi ne tik numatyti investicijų dydį, darbo vietų skaičių ir kitus dalykus, bet ir įvertinti galimą riziką“, – savaitraščiui sakė Ūkio ministerijos atstovai.

REKLAMA

Paskirtasis premjeras Algirdas Butkevičius „Ekonomika.lt“ tikino, kad LEZ yra viena iš krypčių investicijoms pritraukti, bet derantis su potencialiais investuotojais į pramoninius parkus bei LEZ reikalinga ir regiono atstovų iniciatyva.

„LEZ sukurtos vos ne kiekviename didesniame mieste ir rajonuose, bet faktiškai tai – tik plynas laukas, kuriame nieko nėra padaryta“, – teigė jis.

Būsimasis premjeras sakė jau girdėjęs apie LEZ steigimo problemas – užtrukusią valdymo bendrovių paiešką.

„Jei matome, kad yra problema, nereikia bijoti jos spręsti. Lietuvoje dar yra susiformavęs požiūris, pavadinčiau jį „šleifu“: štai, padarei kažkada klaidą, o dabar pripažįsti, kad tai – klaida. Tai nelankstumo savybė, kuri lietuviams, ypač politikams, stipriai įskiepyta. Neklysta tik tas, kuris nedirba. Čia vėliau ir pasireiškia stagnacija, – sako jis. – Gyvename laikotarpiu, kai pasaulis progresuoja tokiais tempais, jog reikia skubėti keistis, kad neliktum užkampio valstybe su sena laikysena ir požiūriu: nebus nei modernumo, nei jokio proveržio, naujų technologijų, nei naujo mąstymo, kuris keliauja per pasaulį labai greitai.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų