„Auksinis berniukas“ valdo motociklą

Pak­ruo­jis kaip ir Šiau­liai tu­ri „Auk­si­nį ber­niu­ką“. Tik šis val­do ne lan­ką, o mo­to­cik­lą. Vie­nuo­lik­me­tis Ar­nas Mi­le­vi­čius šluos­to no­sį pen­kio­lik­me­čiams Eu­ro­pos ir pa­sau­lio mo­tok­ro­so var­žy­bo­se. Auk­so kai­na – kas­die­nis dar­bas ir gy­ve­ni­mas na­me­ly­je ant ra­tų.

Bend­raam­žiai li­ko už­nu­ga­ry

Ar­nas su tė­čiu Au­ri­mu pa­si­tin­ka sa­vo na­muo­se, čia jau­no­jo mo­tok­ro­si­nin­ko ap­do­va­no­ji­mams su­tal­pin­ti pri­rei­kė vi­sos spor­to kam­ba­rio sie­nos.

„88. Ga­lė­tų bū­ti ir di­des­nė ko­lek­ci­ja“, – su­skai­čia­vo tvis­kan­čias tau­res Ar­nas. Kaip vie­ną svar­biau­sių iš­sky­rė pres­ti­ži­nių Bal­ti­jos ša­lių var­žy­bų pir­mo­sios vie­tos tau­rę „Ad­re­na­lin Are­na Cup 2011“.

Nuo len­ty­nos kils­te­lė­jo ir ma­žy­tę tau­rę, ją pel­nė Lie­tu­vos mo­tok­ro­so čem­pio­na­te kaip jau­niau­sias da­ly­vis – bu­vo vos ket­ve­rių su pu­se. „Pra­džiai – Eu­ro­pos čem­pio­nas“, – tiks­lą įvar­di­jo spor­ti­nin­kas.

Ar­nas Lie­tu­vos mo­tok­ro­so čem­pio­nu ta­po tris­kart. Aš­tuo­nerių ir de­vy­nerių lai­mė­jo 50-ies ku­bi­nių cen­ti­met­rų va­rik­lio ga­lin­gu­mo ka­te­go­ri­jo­je. De­šim­ties me­tų čem­pio­no var­dą iš­ko­vo­jo 65 ku­bi­nių cen­ti­met­rų ka­te­go­ri­jo­je.

2010-ai­siais pa­sau­lio čem­pio­na­te bu­vo 43-ias, 2011 me­tais – 28-as. Tais pa­čiais me­tais Eu­ro­pos čem­pio­na­te bu­vo 17-as, o Es­ti­jos – tre­čias.

„Šie­met di­džiau­sias pa­sie­ki­mas, kad Lie­tu­vos čem­pio­na­te lai­mė­jo tre­čią vie­tą 85 ku­bi­nių cen­ti­met­rų ga­lios ka­te­go­ri­jo­je. Ten da­ly­vau­ja spor­ti­nin­kai nuo 12 iki 15 me­tų, o jis pra­dė­jo 11-os“, – pa­sa­ko­jo tė­vas.

Au­ri­mas Mi­le­vi­čius ir anks­čiau do­mė­jo­si mo­tok­ro­su. Prieš 11 me­tų su bend­ra­min­čiais įkū­rė mo­tok­ro­so klu­bą „Ro­bus­ta“, kur su­si­bū­rė aukš­to ly­gio ko­man­da iš įvai­rių Lie­tu­vos re­gio­nų.

Sū­nui su­lau­kus ket­ve­rių pa­do­va­no­jo mo­to­cik­lą, ku­rį šis pir­miau­sia iš­mė­gi­no Pak­ruo­jo tra­so­je, nors Ar­nas to jau ne­pa­me­na.

„Disk­va­li­fi­ka­vo dėl am­žiaus“

„No­rė­čiau bū­ti tre­ne­riu. Pats va­žiuo­čiau ir juos tre­ni­ruo­čiau“, – į suau­gu­sių­jų daž­nai už­duo­da­mą klau­si­mą, kuo bū­si užau­gęs, at­sa­ko Ar­nas.

Mo­tok­ro­sas Ar­ną pa­ver­gė, kai sep­ty­ne­rių me­tų ėmė šo­ki­nė­ti per aukš­tus tramp­li­nus, lenk­ti ki­tus.

„Mėgs­tu ko­vo­ti. Jau­di­nuo­si prieš star­tą, bet nu­sto­ju ta­da, kai va­žiuo­ju pir­mas ar­ba ant­ras, o tre­čias to­li at­si­li­kęs“, – aiš­ki­no spor­ti­nin­kas.

Kar­tais jo am­žiu­mi var­žo­vai ar tei­sė­jai sua­be­jo­ja. Ber­niu­kas pa­sa­ko­jo, kad Pran­cū­zi­jo­je, pa­sau­lio čem­pio­na­te, jį ne­tei­sė­tai disk­va­li­fi­ka­vo. Ar­nas įta­ria, kad šie tei­sė­jai ne­no­rė­jo, jog toks jau­nas bū­tų pir­mas.

Va­žiuo­da­mas Pak­ruo­jo tra­so­je daž­niau­siai lai­mi, nes pa­lai­ky­ti atei­na mo­kyk­los vai­kai. Vi­si jį ži­no.

Nors „Fa­ce­book'e“ tu­ri apie 700 drau­gų, ta­čiau po­pu­lia­ru­mo ne­sie­kia, vie­šin­da­mas ten nuo­trau­kas iš var­žy­bų ar ap­do­va­no­ji­mų. „Ne­no­riu skelb­tis. Ki­ti ką nors pa­da­ro ir iš­kart nuo­trau­kas su­ke­lia“, – šyp­te­li Ar­nas.

Ne dėl per­ga­lių

Ne tik dėl per­ga­lių tė­vas Ar­nui at­vė­rė ke­lią į šį spor­tą: „Ma­tot, kas de­da­si su jau­ni­mu? Bai­su. Rei­kia užim­tu­mo. Vals­ty­bė tuo ne­si­rū­pi­na, o jau­ni­mas deg­ra­duo­ja, kai nė­ra ką veik­ti.“

Ar­nas per sa­vai­tę il­si­si vie­ną die­ną. Tris va­lan­das per die­ną ati­duo­da spor­tui. Su tre­ne­riu Lie­tu­vos mo­tok­ro­so pro­fe­sio­na­lu Li­nu Šiau­čiū­nu da­bar jis ruo­šia­si pa­va­sa­rio Eu­ro­pos čem­pio­na­tui Vo­kie­ti­jo­je. Va­sa­rą tre­ni­ruo­ja­si sa­vo tra­so­je, o šal­tuo­ju se­zo­nu va­ži­nė­ja į Pas­va­lio spor­to rū­mus, ten plau­kioja, bė­gio­ja.

Au­ri­mas pri­pa­žįs­ta, kad re­tas ga­li sau leis­ti spor­tą, rei­ka­lau­jan­tį tiek pi­ni­gų ir lai­ko. Spor­to klu­bo įkū­rė­jas sa­ko, kad vals­ty­bė šio spor­to ne­fi­nan­suo­ja, o klu­bas daug spor­ti­nin­kų iš­lai­ky­ti ne­ga­li.

Jis sva­jo­jo įkur­ti ne­mo­ka­mą mo­tok­ro­so spor­to mo­kyk­lą, nes Pak­ruo­jis ir sa­vo tra­są tu­ri, ta­čiau lė­šų neuž­ten­ka. Džiau­gia­si tuo, kad šiai tra­sai re­no­vuo­ti ga­vo Eu­ro­pos są­jun­gos 200 tūks­tan­čių li­tų pa­ra­mą.

Na­me­ly­je ant ra­tų

Ar­nas sa­vo kam­ba­ry­je ro­do na­me­lio ant ra­tų mo­de­liu­ką. „To­kia­me gy­ve­na­me, kai va­žiuo­ja­me į var­žy­bas. Kaip de­šimt kar­tų su­ma­žin­tas na­mas su pri­ka­bin­tu ga­ra­žu mo­to­cik­lams“, – pa­sa­ko­ja jis.

Iš­mai­šy­tos vi­sos Eu­ro­pos ša­lys. Var­žy­bos su ke­lio­ne ir pa­si­ruo­ši­mu už­trun­ka mė­ne­sį. Au­ri­mas pri­si­mi­nė Ita­li­jos vaiz­de­lį – gy­ve­na na­me­ly­je ant jū­ros kran­to, bė­gio­ja smė­liu, o Lie­tu­vo­je jau žie­ma.

Sū­nus, anot tė­vo, kal­ba ru­siš­kai, ang­liš­kai, ver­tė­jau­ja ir jam. Bend­rau­ja su Eu­ro­pos mo­tok­ro­si­nin­kais, dau­ge­lis ži­no jau­ną­jį Ar­ną.

Tė­vas su sū­nu­mi pra­lei­džia dau­gy­bę va­lan­dų, o ke­lio­nė­se at­si­skir­ti ap­skri­tai neį­ma­no­ma. Konf­lik­tų bū­na, ta­čiau Au­ri­mas įsi­ti­ki­nęs, kad svar­biau­sia šne­kė­tis, dis­ku­tuo­ti. Di­džiuo­ja­si sū­naus per­ga­lė­mis, bet vis pri­me­na, kas yra šlo­vė: „Čia bu­vo, čia ne­bė­ra. Kol spor­tuo­ji, rei­ka­lin­gas, kai ne – nie­kas ne­be­žiū­ri“.

Au­ri­mui svar­biau­sia ug­dy­ti sū­nų do­ru, kul­tū­rin­gu žmo­gu­mi, ska­tin­ti mo­ky­tis, nes vien spor­tu gy­ven­ti ne­ga­li­ma.

Tarp sa­vęs ir sū­naus jis įžvel­gia bend­rą bruo­žą – no­rą siek­ti tiks­lo.

Prieš star­tą tė­vas sū­nų nu­tei­kia iš­lik­ti ra­miam, pa­ta­ria tei­sin­gai gal­vo­ti, nes mo­tok­ro­so tra­so­je rei­kia ne tik iš­tver­mės at­lai­ky­ti 25 mi­nu­čių va­žia­vi­mą, bet ir su­pra­ti­mo. „Try­li­ka­me­tis ar pen­kio­lik­me­tis prie­ši­nin­kas daž­nai to su­pra­ti­mo tu­ri dau­giau“, – mano Au­ri­mas.

„Auk­si­nis ber­niu­kas“ iš Pak­ruo­jo no­rė­tų lik­ti Lie­tu­vo­je, ta­čiau ži­no, jog per­spek­ty­vos čia ma­žai, kai mo­tok­ro­so spor­tas nė­ra po­pu­lia­rus ir re­mia­mas.