Dar visai neseniai Albanijos keliautojai saugumo sumetimais privengė, tačiau dabar ši šalis keičiasi kaip niekad sparčiai.
Komunistinės praeities išvarginta šalis smalsiems keliautojams šiuo metu siūlo vaizdingą kraštovaizdį, gyvybe alsuojančius miestus ir neįtikėtinai draugiškus vietinius, trokštančius turistams parodyti tai, ką jie turi geriausia.
Kelionių ekspertai teigia, jog Albanija šiais kriterijais nei kiek nenusileidžia poilsiautojų pamėgtai Kroatijai, todėl tik laiko klausimas, kada šią Balkanų šalį masiškai užplūs turistai.
Nacionalinė šalies valiuta – Albanijos lekas – ir jo keitimo kursas turėtų savaime į Albaniją pritraukti daugybę turistų. Ir nors 2000 lekų už nakvynę viešbutyje skamba ne taip jau ir patraukliai, iš tikrųjų tokia nakvynė keliautojams, išvertus į litus, atsieina vos pusšimtį litų.
Kitas indikatorius, nusakantis šalies brangumą – alus ir kava – taip pat nėra brangūs: už puodelį kavos kavinėse teks pakloti kiek daugiau nei litą, o už alų – virš dviejų.
Albanijos paplūdimiai Europoje neturi lygių. Dhermi, Himara ir Ksamili –tik keli vardai, apie kuriuos daugiau informacijos rasite davę užklausą internete arba bet kuriame kelioniniame gide apie Albaniją.
Kaip bebūtų, tikrieji lobiai, anot žinovų, atsivers tiems, kurie nepatingės paieškoti šiek tiek atokesnių vietų. Kartais jas bus sunku pasiekti viešuoju transportu, tačiau įveikę nepatogumus, galėsite mėgautis ne tik paplūdimio švara, bet ir privatumu. Taip pat žinovai rekomenduoja vengti miestų paplūdimių: jie dažnai būna užteršti ir perpildyti žmonių.
Geras būdas ieškoti mažiau žinomų pakrančių – „wikimap“ žemėlapis.
Miestai
Albanijos miestai slepia daug staigmenų. Geriausias to pavyzdys, ko gero, šalies sostinė Tirana. Nors mieste apstu socialinio realizmo žymių, Tirana rado išeitį. Sumanus meras ėmėsi perdažyti visus komunistinių laikų pastatus ryškiomis spalvomis ir taip įkvėpti gyventojus. Atrodo, kad eksperimentas pavyko – sostinė mirga marga spalvomis, o tiraniečiai trykšta entuziazmu. Už šį žingsnį pakeisti Tiranos veidą miesto vadovas buvo išrinktas geriausiu pasaulio meru 2004-aisiais metais.
Postmodernistiniai pastatai irgi dygsta lyg grybai po lietaus. Neseniai Europos firmos laimėjo konkursą rekonstruoti miesto istorinę širdį – Skanderbergo aikštę bei kelis kitus visuomeninius pastatus. O naujasis parlamento pastatas neslepia ambicijų estetizmu ir funkcionalumu pralenkti Reichstago pastatą Berlyne. Gausėja ir vadinamųjų boutique (stilingų mados krautuvėlių), kur vietiniai bei „importiniai“ dizaineriai puošia laisvės oru kvėpuojančią jaunuomenę
Transporto sistema
Albanijos transporto sistema sudėtinga atrodo tik iš pirmo žvilgsnio, tačiau iš tiesų ji yra itin patogi spontaniškai keliauti mėgstantiems turistams.
Albanijoje keliautojai turi galimybę rinktis iš trijų susisiekimo priemonių: autobusų, furgonų ir taksi. Autobusai – saugiausia ir patikimiausia transporto priemonė, tačiau keliautojams koją kartais kiša nepatogūs jų grafikai. Furgonų vairuotojai tuo tarpu garsėja kaip nutrūktgalviški greičio mėgėjai, laužantys bet kokias kelio taisykles, tačiau juos pasigauti yra kur kas lengviau. Beje, tiek autobusai, tiek furgonai stoja ten, kur nori keleiviai, todėl jei pamatysite pro šalį riedantį autobusą, nesidrovėkite iškelti nykščio.
Taksi paslaugos Albanijoje savo ruožtu nėra brangios. Jų vairuotojai iš populiariųjų Sarandos, Vloros ar Himarės miestų į gražius, greta įsikūrusius, paplūdimius nuveš vos už kelis dolerius.
Albanai
Iki 1990-ųjų albanai negalėjo laisvai keliauti ir buvo visiškai izoliuoti. Maža to, net ir ištrūkus iš komunizmo gniaužtų, jie nesusilaukdavo daugybės svečių iš užsienio. Dėl šių priežasčių žmonės iki šiol turistus priima itin svetingai ir nuoširdžiai jais domisi. Užmegzti pokalbį autobuse, čia – vieni juokai.
Jauni albanai šneka angliškai, tačiau šalyje galima aptikti ir nemažai tų, kurie puikiai moka italų kalbą. Kaip bebūtų, dažniausiai vietiniai su užsieniečiais bando susikalbėti maišydami anglų, italų ir ispanų žodžius bei įterpdami vaizdingą gestikuliavimą.
Gamta
Albanija yra viena kalnuočiausių Europos valstybių, todėl fantastiški vaizdai, keliaujant po šalį, lydi už kiekvieno kampo. Itin įstabus – kelias iš Vloros į Dhermi, kurio metu atsiveria pribloškiantys Karaburuno pusiasalio vaizdai.
Kitų gražių vietų tuo tarpu gali tekti ir paieškoti. Viena iš jų – „Žydroji akis“ (Syri i Kaltër – alb.) plyti kelyje iš Sarandos į Girokasterį. „Žydrąja akimi“ buvo pavadinta iš žemės trykštanti versmė, pasižyminti neįtikėtina safyro spalva.
Istorija
Albanijoje gausu istorinių vietovių, siūlančių visai kitokią pažintį su praeitimi. Porto Palermo ar Girokasterio tvirtovėse nerasite jokių apsaugininkų ar nuo turistų uždarytų zonų, kas neretai nutinka kitose Europos šalyse. Čia visi gali laipioti senovinėmis akmenų tvoromis ar leistis tyrinėti tamsių tvirtovių kertelių. Beiratyje tuo tarpu galima susipažinti Osmanų imperijos laikų pastatais, kuriuose iki šiol gyvena per 200 žmonių.
Keliautojai taip pat pro akis neturėtų praleisti Ali Pašos tvirtovės Girokasteryje, kuri gali pasigirti viena didžiausių sunkiosios artilerijos, panaudotos Antrajame pasauliniame kare, kolekcijų.
