• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Seime kelią skinasi referendumas dėl Visagino atominės elektrinės (VAE) statybos. Rimtos ir atviros diskusijos visuomenėje šia tema taip ir nebuvo, o abejojantieji laikomi valstybės priešais.

REKLAMA
REKLAMA

Seimui po pateikimo pritarus referendumo dėl branduolinės jėgainės statybos idėjai, vieni įžvelgia galimą demokratijos triumfą, o kiti raunasi plaukus dėl statybų sužlugdymo ir priešų užmačių.

REKLAMA

Argumentai už

Reikia apsispręsti dėl saugumo ir rizikos. Konstitucijoje numatyta, kad svarbiausi šalies klausimai sprendžiami referendumu. Lietuva – ne Ukraina ir ne Japonija, Fukušimos ar Černobylio masto katastrofos padariniai 65 tūkst. kv. km ir 3 mln. gyventojų valstybei būtų iš esmės neatitaisomi.

Visas reaktoriaus pardavėjo, kurį valdžia vadina strateginiu investuotoju, parinkimo procesas vyko perdėto slaptumo sąlygomis. Apie ekonominį projekto efektyvumą informacijos pakankamai teigia neturį ir Seimo nariai, ir kalbinami ekspertai.

REKLAMA
REKLAMA

Apie tai, kad rimtos diskusijos nebuvo net valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) koalicijos branduolio viduje, prakalbo ir šios organizacijos tarybos narys Jonas Šimėnas. Jo uždarame posėdyje išsakyti priekaištai vadovybei tapo vieši.

Opozicinės Darbo partijos frakcijos Seime seniūnas Vytautas Gapšys aiškina, kad tauta balsuotų ne mažiau atsakingai nei parlamentarai.

„Ir Seime ne visi iki galo bus perskaitę techninį dokumentą, vadinamą koncesijos sutartimi. Siekiama atsakyti tik į principinį klausimą – ar tauta yra už branduolinę Lietuvą, ar ne. Jeigu valdantieji nemeluoja, sakydami, kad dar neprisiėmė valstybės vardu jokių įsipareigojimų, o tai jie nuolat aiškina, tai ir neigiamo sprendimo atveju valstybė nepatirtų jokių nuostolių “, – aiškino politikas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Argumentai prieš

Referendumo priešininkų stovykloje tradiciškai teigiama, kad referendumai priimtini apsišvietusiose visuomenėse, o lietuviai esą linkę pasiduoti populizmui ir tauta tik pakenks sau, jei bus jos atsiklausiama.

Antra argumentų grupė susijusi su artėjančiais Seimo rinkimais. Opozicija tiesiogine demokratija ir tautos valia susirūpino kaip tik dabar, o valdantieji norėtų, kad bent jau popierinė statybų pradžia vainikuotų „permainų koalicija“ pasivadinusios kompanijos valdymo pabaigą.

Taigi valdantieji teigia, kad referendumas yra siekis žlugdyti ir sabotuoti statybą bei pigiai krautis politinį kapitalą. TS-LKD frakcijos seniūnas Jurgis Razma „Balsas.lt savaitei“ sakė negalįs patikėti referendumo idėjos sutapimu su rinkimais.

REKLAMA

„Kiekvieną kartą, kai priartėja rinkimai, atskiros partijos imasi panašių iniciatyvų. Pavyzdžiui, prasideda mėginimai rengti referendumą dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo ar panašūs dalykai. <...> Kita vertus, tai noras permesti atsakomybę žmonėms, kurie gali balsuoti vadovaudamiesi emocijomis, nes yra prisižiūrėję dramatiškų vaizdų iš Fukušimos“, – kalbėjo jis.

Aptariant bet kokį energetinį klausimą visada iškyla „plaukuotos Kremliaus rankos“ šmėkla. Primenama, kad žaliosios pakraipos politikų būta ir tada, kai priešintasi Būtingės terminalo statybai. Vėliau jie tarsi pradingo ir nė kiek nesisielojo dėl šiluminių elektrinių taršos.

REKLAMA

Dabar jie esą vėl aktyvėja, nes reikia sužlugdyti Maskvai nenaudingą statybą.

Elektros kaina – ne viskas

Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos (LEKA) prezidentas Valdas Lukoševičius „Balsas.lt savaitei“ teigė, kad referendumas tiesiog būtinas.

„Jokių rimtų ekspertų Lietuvoje nei yra, nei jie dalyvavo šiame reikale, kuris yra politinis. Čia reikia apsispręsti dėl rizikos, nes į projekto savikainą neįskaičiuoti nei keliai, kuriuos reikės nutiesti, nei žmonių rengimas, nei būsimo uždarymo, nei galimų avarijų likvidavimo sąnaudos. O tai būtų išlaidos civilinei gynybai, sveikatos apsaugai, kariuomenei ir kam tik nori.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jokių rimtų skaičiavimų ir pagrindimo nėra – tik politikų ir tam tikrų interesų grupių skleidžiami plepalai. Tai ne vien tik elektros gamybos savikainos klausimas. Tad tautos galima ir reikia atsiklausti. Jei ji sutinka prisiimti ekonominę ir technogeninę riziką bei išlaidas, – tvarka. O jei ne, tai ne“, – savo nuomonę dėstė ekspertas.

Pasak V. Lukoševičiaus, iš dalies galima sutikti su argumentu, kad referendumo idėja pavėluota ir jį būtų buvę logiškiau rengti prieš konkursus, derybas ir koncesijų sutarčių parafavimus.

REKLAMA

„Gal ir taip, bet niekas, išskyrus politikus, nekaltas, kad anksčiau tai nebuvo padaryta. Be to, nemanau, kad kas nors baisaus atsitiks ir dabar, jei tauta pasakys ne. Nebent politikams nenaudinga“, – nukirto LEKA prezidentas.

Priešprieša prieš faktą

Jau parafavus sutartį su Japonijos ir JAV koncernu, artėjant svarstymams Seime valdantieji pažėrė gausybę turinčių įtikinti skaičių. Neaišku, kodėl jie iki šiol laikyti vos ne valstybės paslaptimi, kurią sužinoję priešai neva galėjo padaryti ką nors blogo.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjo Nerijaus Ūdrėno žodžiais, per 60 jėgainės veiklos metų, skaičiuojant dabartinėmis kainomis, į valstybės biudžetą kaip VAE dividendai būtų sumokėti apie 30 mlrd. litų.

REKLAMA

Premjeras Andrius Kubilius irgi piešia šviesią ateitį. Esą statant naują atominę elektrinę, iki 2020-ųjų Lietuva gautų apie 962 mln. litų papildomų mokesčių, o projekto įgyvendinimas 2011–2050 metais padidintų Lietuvos bendrąjį vidaus produktą 34,7 mlrd. litų.

Sutinkant, kad referendumas būtų turėjęs didesnę prasmę tada, kai tveriant garsųjį LEO LT projektą prabilta apie naujos branduolinės jėgainės statybą, dera priminti ir kitą faktą.

„Balsas.lt savaitė“ primena, kad derybos, konkursai ir sutarčių parafavimas vyko ne tik neatsiklausus tautos referendume, bet ir Seime nepatvirtinus Nacionalinės energetikos strategijos projekto. Mėginant įtikinti tautą ir parlamentą, minėtus skaičius buvo galima viešinti anksčiau ir kartu spręsti apie referendumų bei plebiscitų poreikį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Juolab kad pagal idėją branduoliniam statusui išsaugoti net ir dabar priešinasi tik iš kažkur išdygę žalieji. Visi kiti seniai prašė skaičių ir diskusijų, bet Energetikos ministerija ir Vyriausybė paranojiškai „saugojo paslaptis“ ir dėsningai sukūrė situaciją, kai priekaištas dėl elektrinės statymo skamba visiškai pagrįstai.

Tik faktai:

Norint, kad referendumas pavyktų, būtina, jog jame balsuotų daugiau nei pusė sąrašuose esančių rinkėjų ir dauguma jų pasisakytų už.

Pateikiame sociologinių tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ duomenis apie apklausas prieš kai kuriuos referendumus. Jie lyginami su Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) fiksuotais balsavimo rezultatais.

REKLAMA

Referendumas dėl Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą (ES). Apklausos klausimas: Jeigu rytoj vyktų referendumas dėl Lietuvos stojimo į ES, ar jūs balsuotumėte už ar prieš? Ketinančių dalyvauti referendume atsakymai: už Lietuvos narystę ES – 90 proc., prieš Lietuvos narystę ES – 7 proc., neapsisprendė – 3 proc. Referendumo rezultatas (VRK): už – 90 proc., prieš – 9 proc.

Referendumas dėl Ignalinos atominės elektrinės (IAE) darbo pratęsimo po 2009 metų. Apklausos klausimas: Ar dalyvautumėte tokiame referendume, jei jis būtų surengtas kartu su Seimo rinkimais 2008 metais spalio 12 dieną? Dalyvauti ketino 46 proc. VRK duomenimis, dalyvavo 48 proc.

REKLAMA

Apklausos klausimas: Kaip balsuotumėte per referendumą dėl IAE darbo pratęsimo po 2009 metų, jei referendumas būtų rengiamas kartu su Seimo rinkimais 2008 metais spalio 12 dieną? Ketinančių dalyvauti referendume atsakymai: pritarčiau IAE darbo pratęsimui – 90 proc., nepritarčiau – 5 proc. Nežino, neatsakė – 5 proc. VRK duomenimis, už pratęsimą balsavo 89 proc., prieš – 8 proc.

Balsasl.lt skaitytojai apie referndumą atsakė taip.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų