• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Valdininkų neveiklumu kaltinami didžiasaliečiai parengė atkirtį. Didžiausio Ignalinos rajono miestelio gyventojai surinko kelis šimtus parašų į peticiją, kurioje valdininkus kaltina trukdant gauti Europos Sąjungos paramą miesteliui sutvarkyti.

REKLAMA
REKLAMA

„Mums trukdo veikti“, – pareiškė į savaitraščio „Ekonomika.lt“ redakciją paskambinęs Didžiasalio bendruomenės pirmininkas Artiomas Tkačenka. Neilgai trukus paaiškėjo, kad Didžiasalyje susibūrusi iniciatyvių žmonių bendruomenė norėtų gauti Europos Sąjungos (ES) paramą ir susitvarkyti „zombilendu“ pravardžiuojamą miestelį. Tačiau, anot jų, Ignalinos rajono valdžia didžiasaliečiams uždaro duris ir stumia iš visų įmanomų projektų.

REKLAMA

„Nesuprantu, kodėl Didžiasalio žmonės ignoruojami, – piktinosi bendruomenės vadovas. – Tokie patys, kaip mūsų, projektai rengiami gerokai mažesnių kaimų. Visus juos patvirtina, o Didžiasaliui kažkodėl sako, kad neužtenka pinigų. Tačiau mes rengdami projektus matome, kad lėšų yra. Tik jų nenorima skirti šitam zombių miesteliui.“

Pinigų Didžiasaliui nėra

Miestelio, kuriame vyrauja didžiausias Ignalinos rajone nedarbas ir dauguma gyventojų gauna socialines pašalpas, bendruomenė mano, kad dėl tokių neigiamų Didžiasalio rodiklių Ignalinos rajonui pavyko gauti probleminės teritorijos statusą. Dėl šio statuso rajonas 2007–2013 m. papildomai finansuojamas 5,3 mln. litų, iš jų 2,2 mln. litų skirta 2011–2013 metų laikotarpiui. „Ignalinos mieste pradėtos renovacijos, plėtojama infrastruktūra. Matome, kad darbai perėjo į antrąjį etapą, o Didžiasalyje nieko neatsirado. Ir neplanuojama“, – atkreipė dėmesį A. Tkačenka.

REKLAMA
REKLAMA

Neapsikęsdami didžiasaliečiai patys parengė projektą, kuriuo norėtų susitvarkyti kaimo aplinką: įsirengti šaligatvius, suoliukus, šiukšliadėžes, gatvių apšvietimą. Didžioji dalis lėšų būtų skirta iš ES struktūrinių fondų, likusią dalį turėtų pridėti ir savivaldybė. „Mes projektą siuntėme Ignalinos savivaldybei, atsakymo nesulaukėme, tad kreipėmės į Utenos regiono plėtros tarybą, – apie biurokratines vingrybes pasakojo Didžiasalio bendruomenės vadovas. – Ten mums pasakė, kad tik savivaldybė gali svarstyti mūsų pasiūlymus. Galiausiai gavome Ignalinos rajono mero pasirašytą raštą, kad pinigų Didžiasaliui nebelikę.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tvarko savomis lėšomis

Fondo lėšos buvo skirtos gerokai mažesniems už Didžiasalį kaimams. „Beveik visus kaimus sudėjus nėra tiek gyventojų, kiek gyvena Didžiasalyje. O finansavimas jiems buvo skirtas: Mielagėnams – 0,9 mln. litų, Linkmenims – 0,86 mln. litų, Tverečiui – 0,86 mln. litų, Daugėliškiui – 1,14 mln. litų, Strigailiškiui – 0,9 mln. litų, Ceikiniams – 1 mln. litų. Kuo šie kaimai geresni už Didžiasalį?“ – stebėjosi A. Tkačenka.

Sukilusi bendruomenė vienbalsiai tikino, kad jiems gėda gyventi tokiame Didžiasalyje, koks yra dabar. Apleistos gatvės, daugelyje vietų nėra šaligatvių, o jei yra – išdaužyti, apgriuvę, kreivi. Pastatai nerenovuoti, nemažai apleistų ir tuščių, kultūros namai virto griuvėsiais. „Iš savų pinigų darome ką galime – puošiame gatves, rengiame šventes, tačiau padėtis nesikeičia, – aiškino bendruomenės vadovas. – Vaikai eidami į mokyklą turi eiti automobilių keliu, nes nėra šaligatvių, vakarais gyventojai kur nors eidami turi neštis žibintuvėlius, nes gatvės neapšviestos.

REKLAMA

Net į Didžiasalį atvažiavęs prezidentas Valdas Adamkus iki kultūros namų buvo vedamas ne pėsčiųjų takeliais, kurių nėra, o mokyklos stadionu. Mes nesame zombiai. Didžiasalyje gyvena žmonių, kurie nori gyventi gražiau, geriau, ne vien stovėti prie parduotuvės ir nieko neveikti. Tačiau mūsų žmonės nėra turtingi, negalime visą laiką vien savo lėšomis miestelio tvarkyti.“

Ignoruoja visus pasiūlymusPasak A. Tkačenkos, parengtas projektas – tik vienas nedaugelio valdžios atsako nesulaukusių gyventojų iniciatyvų. Mero laiškas su paaiškinimu, kad Didžiasalio parengtam projektui lėšų nelikę, tapo paskutiniu lašu į iniciatyvių žmonių kantrybės taurę. „Kadangi visas limitas paskirstytas, jūsų pasiūlymas dėl projekto „Didžiasalio kaimo viešųjų erdvių sutvarkymas ir gyvenamosios aplinkos gerinimas“ įgyvendinimo Ignalinos rajono savivaldybės taryboje svarstomas nebus“, – tokį atsakymą iniciatyvą rodančiai bendruomenei atsiuntė meras.

REKLAMA

Anot vietos bendruomenės, pranešta ne tik kad pinigų nebelikę – Didžiasalio projekto nenorima įtraukti net į rezervinių projektų sąrašą. Šiame sąraše esantys projektai būtų vykdomi tuo atveju, jeigu atsirastų lėšų. O ir lėšų, tiki didžiasaliečiai, yra likę. „Kai kurie projektai jau įvykdyti, yra keli projektai, iš kurių sutaupyta tikrai didesnės sumos nei 100 tūkst. litų. Šie pinigai grįžta į Utenos regionui skirtą fondą, tad surinkus tokias santaupas būtų galima įgyvendinti ir Didžiasalio projektą“, – tvirtino bendruomenės nariai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Esame tikri, kad pinigų yra, tik Didžiasaliui niekas nenori jų skirti, – kalbėjo A. Tkačenka. – Ne pirmas kartas, kai Didžiasalis išnyksta iš rajono. Neseniai savivaldybė išleido knygą apie rajoną, visus gražiai aprašė, tačiau apie Didžiasalį nėra nė žodžio. Tarsi mūsų nebūtų. O juk ir čia gyvena žmonės, stengiasi kurti gerovę.“

Traukinys nuvažiavo

Žinią apie sutaupytas lėšas patvirtino ir Utenos regiono plėtros tarybos pirmininko pavaduotoja, Visagino merė Dalia Štraupaitė. Ji pasakojo, kad iš projektų, kuriuos vykdant panaudojama mažiau lėšų nei skirta, perteklinės lėšos perleidžiamos kitiems projektams. „Pavyzdžiui, Visaginas turėjo projektą, skirtą kaimo plėtrai, tačiau pamatėme, kad neturime išteklių jam vykdyti, todėl lėšas perleidome Anykščiams, o Anykščiai mums perleido projekto lėšas, skirtas ežerui valyti“, – aiškino D. Štraupaitė.

REKLAMA

Tačiau Ignalinos rajono savivaldybės meras Bronis Ropė tvirtino, kad Ignalinos rajonui skirtos lėšos visos išskirstytos, patvirtintos sutartimis ir kone visur jau vyksta darbai. „Mes galime Didžiasalio projektą įtraukti į rezervinių projektų sąrašą, tačiau ten jis bus dvejus metus ir baigsis finansavimo laikotarpis, – aiškino Ignalinos rajono meras. – Praėjusiais metais savivaldybėje dar buvo lėšos perskirstomos per projektus, tačiau šiemet pinigų pritrūkome, nes paskelbus konkursus rangovai pasiūlė didesnes kainas. Taigi vienam projektui, kuris šiuo metu yra tarsi pagrindinis, net trūksta lėšų – reikės mažinti projekto dydį.“

REKLAMA

Anot jo, dėl dabartinės padėties Didžiasalio bendruomenė turėtų kaltinti tik save: „Jau nuvažiavo traukinys. Prieš dvejus metus savivaldybė ragino seniūnijas rengti projektus, kurie turėjo būti finansuojami iš dviejų programų, vėliau juos svarstė, dėliojo prioritetus. Iš viso gavome apie 15 mln. litų ir pateikėme vykdymui apie 20 projektų. Tą mechanizmą paleidome ir jau baigiame įgyvendinti, o Didžiasalis tik dabar atsibudo, kai pinigai jau beveik išleisti, o rezervų neturime.“

Pasigražinti nori visi

Anot mero, Didžiasalio bendruomenės noras gražinti savo aplinką suprantamas, tačiau padėtis ten toli gražu nėra tokia prasta. „Suprantu, kad matant naujus šaligatvius Ignalinoje norisi gražintis. Tačiau nežinau, ar tikslinga išleisti pusantro milijono litų naujiems Didžiasalio šaligatviams. Argi tai svarbiausia šio miestelio bėda? Už 300 tūkst. litų, kaip jie skaičiavo, neįmanoma pakeisti visų šaligatvių“, – skaičiavo B. Ropė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pašnekovas išvardijo ir projektus, pagal kuriuos Didžiasalio infrastruktūros plėtrai buvo skirta daugiau ar mažiau lėšų. „Nuotėkų tinklai sutvarkyti ir toliau tvarkomi, centrinę miestelio dalį – pastatą, kuriame šiandien yra ambulatorija, seniūnija, viešo interneto prieiga, numatyta sutvarkyti. Atnaujinamas ir vienas daugiabutis. Galiu pasakyti, kad nė viena gyvenvietė tiek nefinansuojama, kiek Didžiasalis“, – pabrėžė jis.

Vis dėlto Didžiasalio bendruomenės parengtą projektinį pasiūlymą B. Ropė žadėjo apsvarstyti taryboje. „Paprašysime seniūnijos su bendruomene apsvarstyti prioritetus ir priimsime sprendimą dėl įtraukimo į rezervinių projektų sąrašus. Tačiau ar verta projektą įtraukti vien dėl įtraukimo ir erzinti žmones? Juk pinigų praktiškai nėra“, – aiškino meras.

REKLAMA

FAKTAI: Pinigai

Dėl probleminės teritorijos statuso Ignalinos rajono savivaldybė 2007–2013 m. papildomai finansuojama 5,3 mln. litų

Kaimo plėtrai ir ūkinės veiklos diversifikavimui 2007–2013 m. laikotarpiu Ignalinos rajono savivaldybė gavo 15 mln. litų paramą.Įgyvendinant projektus buvo finansuoti šie Ignalinos rajono kaimai: Mielagėnai – 0,9 mln. litų, Linkmenys – 0,86 mln. litų, Tverečius – 0,86 mln.litų, Daugėliškis – 1,14 mln. litų, Strigailiškis – 0,9 mln. litų, Ceikiniai – 1 mln. litų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų