• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

7,7 milijardo –tiek, Finansų ministerijos duomenimis, iki šių metų galo Lietuva bus sumokėjusi palūkanoms už valstybės vardu nuo Nepriklausomybės atkūrimo paimtas paskolas. 10,1 mlrd. –tiek mažiausiai iki 2020-ųjų sumokėsime už iki šių metų rugsėjo 1–osios pasiskolintus pinigus. Tai –daugiau negu 2010 metų biudžetas, kuris, skaičiuojama, sieks apie 14 mlrd. litų. Finansų analitikas Stasys Jakeliūnas “Respublikai" teigė, kad būtent nuolat augančios palūkanos prives šalį prie bankroto, jeigu dar neprivedė. Tačiau ar galėjome išvis nesiskolinti?

REKLAMA
REKLAMA

Ideali užkariavimo strategija

Tuo pat metu bendra valstybės skola sparčiai artėja prie 35 mlrd. litų ribos. Tai –2,5 metinio šiemetinio valstybės biudžeto. Vadinasi, jei dabar kas pareikalautų visą skolą grąžinti iškart, valstybei reiktų sukrapštyti net 52 mlrd. litų. Sumą, prilygstančią beveik keturiems šiųmetiniams biudžetams!

REKLAMA

Bet skolos iš biudžeto pinigų, S.Jakeliūno žodžiais, niekas nereikalauja grąžinti. Kreditoriai ją leidžia atiduoti iš naujų paskolų. Kas kita –dėl palūkanų. Jos privalo būti atiduodamos iš biudžeto, kitaip tariant –visų mūsų kruvinu prakaitu uždirbtų pinigų. Kartą neatiduosi –visam pasauliui bus apskelbta, kad valstybė bankrutavo.

Sistema veikia idealiai. Skolintojų požiūriu. Valstybės skola nuolat auga, nes jai ir palūkanoms grąžinti reikia vis didesnių pinigų. Paraleliai didėja palūkanos, nes jos mokamos nuo didesnės skolos sumos. S.Jakeliūno tvirtinimu, būtent augančios palūkanos ir pribaigs Lietuvą. Nes joms išmokėti reikės vis didesnės dalies biudžeto pinigų. Galų gale viskas baigsis tuo, kad nebebus iš ko išlaikyti valstybės institucijų, mokėti tarnautojams algų.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak finansų analitiko Vladimiro Trukšino, šiais laikais šitaip ir užkariaujamos bei išsunkiamos valstybės. Be mažiausio kraujo lašo. Tačiau visi be išimties „Respublikos" kalbinti finansų analitikai ir dalis verslininkų tikino, kad atkūrus Nepriklausomybę nesiskolinti buvo neįmanoma. Kitas dalykas, jog skolintasi be jokios sistemos, kuri tokioms operacijoms civilizuotame pasaulyje įprasta. Visa tai ir sukėlė bankroto grėsmę.

Verslininkaikategoriški, analitikaine tiek

Su „Respublikos" žurnalistu bendravusiems šalies verslo atstovams atrodo, kad okupacijos pinigais galėjome išvengti. „Tai juk paprasta –išleidi tiek pinigų, kiek surenki. Jei mes, verslininkai, elgtumėmės kitaip, visi seniausiai jau būtume bankrutavę. Tačiau valstybė kažkodėl sau leidžia ateities kartų sąskaita susikurti užsienio paskolomis finansuojamą biudžeto deficitą ir iš to kurį laiką puikiai pagyventi. Tai –nusikalstama", –dienraščiui teigė verslininkas Antanas Bosas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Anot konsorciumo „Ranga Group" vadovo Laimučio Pinkevičiaus, verslininkai žiūri, kad pasiskolinę, pavyzdžiui, milijardą, iš jo išpeštų kelis kartus daugiau naudos. „Tačiau valstybė leidžia sau elgtis tarytum nevykusiam ūkininkui. Visų mūsų vardu milžiniškus pinigus skolinasi tam, kad pravalgytų arba iššvaistytų", –stebėjosi verslo atstovas. Žymiai atlaidesnis valdžios atžvilgiu buvo S.Jakeliūnas. “Ar buvo įmanoma nesiskolinti po Nepriklausomybės atkūrimo? Teoriškai –taip, praktiškai ne", –sakė pašnekovas.

REKLAMA

Pasak jo, visos valstybės skolinasi, Lietuva čia irgi ne išimtis. „Užsienyje buvo per daug kapitalo, kuris buvo lengvai prieinamas ir plūste užplūdo Lietuvą bei kitas Rytų Europos šalis. Atsirado pagundų ir jos buvo tokios didelės, kad nesiskolinti, kažko nepirkti, kažko neįsigyti paprasčiausiai psichologiškai tapo neįmanoma. O kai tas ratas įsisuko, kai nekilnojamojo turto kainos pradėjo augti po 20-30 proc. per metus, skolinimosi procesas buvo dar labiau paskatintas. Prasidėjo tai, ką ekonomistai vadina „spekuliacine karštlige". Tapo tiesiog kvaila nesiskolinti, neinvestuoti, neužsidirbti. Tas pat galiojo ir valstybės mastu. Mus suvedžiojo, šitaip mes ir atėjome prie bankroto", –aiškino finansų analitikas.

Visą straipsnį skaitykite šeštadienio dienraštyje „Respublika"

Vidmantas UŽUSIENIS

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų