• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pasinaudojęs Lisabonos sutarties jam suteiktomis naujomis galiomis, ketvirtadienį Europos Parlamentas nutarė atmesti laikinąjį ES ir JAV susitarimą dėl SWIFT sistemoje laikomų bankinių duomenų perdavimo.

REKLAMA
REKLAMA

Už tokį sprendimą balsavo 378 EP nariai, prieš 196, o susilaikė 31. Europarlamentarai siūlo derėtis dėl tobulesnio susitarimo, kuriame būtų geriau užtikrintos piliečių teisės ir asmens duomenų apsauga.

REKLAMA

Parlamentas taip pat nepritarė Europos liaudies partijos bei Europos konservatorių ir reformistų frakcijų siūlymui atidėti balsavimą iki kovo (290 balsų už, 305 prieš, 14 susilaikė).

Europos Parlamentui jį atmetus, pernai lapkričio 30 d. pasirašytas 27 ES valstybių ir JAV laikinasis susitarimas negalės įsigalioti. Naują ilgalaikį susitarimą numatoma parengti dar šiemet. Iki to laiko JAV galės toliau kreiptis į atskiras ES šalis prašydamos dvišaliu pagrindu suteikti joms tam tikrus bankinius duomenis.

REKLAMA
REKLAMA

„Daugumos europarlamentarų nuomone, Tarybos pasiūlytame tekste nepavyko pasiekti tinkamos pusiausvyros tarp saugumo ir piliečių teisių bei laisvių apsaugos užtikrinimo“, - po balsavimo teigė EP pirmininkas Jerzy Buzek.

Trečiadienio popietę surengtoje diskusijoje daugelio EP frakcijų atstovai piktinosi šio susitarimo trūkumais bei tuo, kaip jis buvo rengiamas. Europarlamentarai siekia geresnės asmenų teisių bei jų duomenų apsaugos.

„Privalome būti piliečių teisių saugotojai“ bei rasti kovos su terorizmu ir piliečių teisių apsaugos pusiausvyrą, pažymėjo EP pirmininkas Jerzy Buzek.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jis teigė kreipęsis į ES Tarybą su prašymu palaukti Lisabonos sutarties įsigaliojimo, kad Parlamentas galėtų pasiūlyti savo pataisas. Vis dėlto Taryba nutarė patvirtinti susitarimą 2009 m. lapkričio 30 d., likus dienai iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo. Todėl dabar EP nebegali jame nieko keisti – tik turi jį patvirtinti arba atmesti. Jei susitarimas būtų patvirtintas, jis galiotų devynis mėnesius, kol būtų parengtas nuolatinis jo variantas.

EP pranešėja šiuo klausimu Jeanine Hennis-Plasschaert (Liberalų ir demokratų aljansas, Nyderlandai) teigė, jog svarstomas susitarimas pažeidžia ES duomenų apsaugos normas, taip pat proporcingumo ir būtinumo principus. Juk ES neprieina prie amerikiečių finansinių duomenų, pridūrė europarlamentarė. Be to, jos teigimu, rengdama šį susitarimą „Taryba nesielgė taip, kaip turėtų“, ir vengė konsultuotis su Parlamentu.

REKLAMA

Tuo tarpu ES Tarybai atstovaujantis Ispanijos vidaus reikalų ministras Alfredo Pérez Rubalcaba teigė, jog ES jau seniai keičiasi bankiniais duomenimis su savo partneriais ir tai padėjo atskleisti ne vieną teroro išpuolį, todėl labai svarbu toliau veikti koordinuotai, kartu užtikrinant piliečių teises ir laisves. Pasak ministro, pasirašytas susitarimas atsižvelgia į ankstesnes EP rekomendacijas ir pagerina iki šiol galiojusias duomenų apsaugos nuostatas.

„Susitarimo atmetimas Europos Parlamente suduotų didelį smūgį saugumui“, – teigė vidaus reikalų komisarė Cecilia Malmström. Pasak jos, keitimasis bankiniais duomenimis gali padėti išaiškinti teroristus, o pasirašytas susitarimas numato teikti duomenis tik tuomet, kai yra pagrindo įtarti asmenį teroristine veikla. Jei EP nepritars susitarimui – atsiras ir duomenų apsaugos, ir saugumo spragos, pažymėjo komisarė.

REKLAMA

Ji pridūrė, kad susitarimas laikinas ir artimiausiu metu bus tobulinamas, o Parlamentas bus apie tai informuojamas.

„Tai, kaip šis susitarimas gimė, yra nepriimtina“, – pažymėjo Europos liaudies partijos atstovas Ernst Strasser (Austrija). Jis teigė, jog susitarime numatyta duomenų apsauga yra nepakankama, ir ragino toliau derėtis dėl „tinkamo ir gero“ susitarimo. Tuo tarpu jo frakcijos kolega Simon Busuttil (Malta) teigė balsuosiantis už pasirašytą susitarimą visų pirma mąstydamas apie piliečių saugumą.

Socialistų frakcijos lyderis Martin Schulz (Vokietija) teigė, jog JAV diplomatai bei ES šalių vyriausybės „apsiriko“ neįvertinusios EP pasipriešinimo. Kalbėtojas ragino nepritarti tokiam „blogai parengtam“ susitarimui, „prikimštam JAV ideologijos“ ir negerbiančiam pagrindinių teisių. „Kaip bus siunčiami duomenys, kur jie bus saugomi, ar galėsiu prie jų prieiti, kada jie bus ištrinti?“ – teiravosi M. Schulz ir ragino derėtis dėl geresnio susitarimo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Liberalų ir demokratų aljanso atstovė Sophia In 't Veld (Nyderlandai) teigė, jog Parlamentui atmetus šį susitarimą nebus „saugumo spragos“, nes JAV gali gauti tokius duomenis ir be jo. Europarlamentarė ragino pritarti tik demokratiškai priimtam ir pagrįstam dokumentui. Tuo tarpu šiuo atveju Taryba neteikė Parlamentui pakankamos informacijos, todėl nebūtų teisinga „automatiškai antspauduoti“ jos sprendimo.

Žaliųjų lyderė Rebecca Harms (Vokietija) ragino nepritarti susitarimui, nes jis pažeidžia ES teisės principus. Europos konservatorių ir reformistų atstovas Timothy Kirkhope (Jungtinė Karalystė) piktinosi, jog rengdama susitarimą Taryba „visiškai nesikonsultavo“ su Parlamentu, ir teigė, jog jo frakcijai „reikia daugiau laiko“ įsigilinti į šį klausimą. Tuo tarpu Europos vieningųjų kairiųjų lyderis Lothar Bisky (Vokietija) kritikavo bandymą „naudotis kovos su terorizmu pretekstu“ siekiant patvirtinti piliečių teises pažeidžiantį susitarimą. „Reikia kovoti su terorizmu, tačiau ne bet kokia kaina“, – pridūrė EP narys.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų