Lietuva pagal sergamumo rodiklius užima 52 vietą tarp 191 pasaulio šalies, tačiau pagal sveikatos sistemos finansavimą yra tik 132 vietoje. Pasak sveikatos apsaugos ministro Žilvino Padaigos, jei finansavimas nedidės, prasidės sveikatos sistemos regresas.
Lietuva pagal sergamumo rodiklius užima 52 vietą tarp 191 pasaulio šalies, tačiau pagal sveikatos sistemos finansavimą yra tik 132 vietoje.
"Tai rodo didžiulį disonansą tarp to, ką turime pasiekę mūsų medikų, mokslininkų pastangomis ir valstybės dėmesio sveikatos apsaugai", - antradienį spaudos konferencijoje teigė Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas Juozas Pundzius.
Sveikatos apsaugos ministro Žilvino Padaigos teigimu, dabartinis sistemos finansavimo lygis nebeužtikrina tolesnio sveikatos rodiklių gerėjimo. Pavyzdžiui, mažas kūdikių mirtingumas, kuriuo iki šiol pagrįstai didžiavomės, šiais metais jau prastesnis.
Ž. Padaigos nuomone, iki šiol nebuvo skiriama pakankamai dėmesio ir lėšų profilaktikos programoms. Visa ligų ir sergamumo našta užgulusi asmens sveikatos priežiūros sektorių, kuris dėl nepakankamo finansavimo nebegali išlaikyti tokio krūvio.
"Sveikatos apsaugos įstaigos vidinių rezervų nebeturi. Jei nebus padidintas finansavimas jų renovavimui, profilaktikos programoms, brangiai diagnostikai, technologijų įsigijimui, specialistų kvalifikacijos kėlimui, prasidės regresas", - sakė ministras.
Didžiausią rūpestį keliančios sritys - širdies ir kraujagyslių, onkologinių susirgimų ir kitų ligų diagnostika bei gydymas. Statistikos duomenimis, pastaraisiais metais daugėjo traumų ir nelaimingų atsitikimų, išliko ypač aukštas savižudybių lygis. Ž. Padaigos prognozėmis, ateityje Lietuva turės daug rūpesčių dėl augančio jaunimo rūkymo, alkoholizmo ir narkomanijos.
J. Pundziaus teigimu, lietuvių genofondas geras, tačiau vidutinė gyvenimo trukmė, palyginti su Europos Sąjungos senbuvių gyventojais, net 10 metų trumpesnė.
Ir tai - ne tik netinkamo gyvenimo būdo pasekmė.
Pasak Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko, sistemos krizę spartina ir nepakankamas valstybės rūpestis medikais.
"Kai gyvenome uždaroje sistemoje, galėjome specialistams mokėti mažas algas, tačiau dabar netrūksta šalių, kur už darbą, profesionalumą, žinias mūsų medikams gerai mokama", - sakė J. Pundzius, pridūręs, kad dabartinis algų kėlimas gydytojams ir slaugytojams - tik laikina išeitis.
Antradienį išplatintoje Seimo rezoliucijoje siūloma didinti valstybės ir skatinti privataus kapitalo investicijas į sveikatos sektorių, o planuojant 2007-2013 metų Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų paskirstymą, investicijas į sveikatos apsaugą laikyti vienu iš svarbiausių nacionalinių sveikatos prioritetų.
"Mane kaip ministrą tenkintų, jei iš 2007-2013 metams skirtų struktūrinių fondų lėšų sveikatai būtų skirta ne mažiau kaip 5 proc. visų pinigų. 2004-2006 metų laikotarpiui gavome daug mažiau negu kiti sektoriai - vos 3 proc. Tai rodo, kad sveikatos apsauga nebuvo viena iš prioritetinių sričių", - spaudos konferencijoje sakė Ž. Padaiga.
ELTA
