• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Liepą trečdaliu jau pabrangusi uostamiestyje ir Gargžduose centralizuotai tiekiama šiluma kitąmet brangs dar apie 25 proc.

„Klaipėdos energijos“ generalinis direktorius Vytautas Valutis sako, jog įmonė jau pateikė visus skaičiavimus ir jos darbuotojai nuolat bendrauja su Valstybinės kainų ir energetikos komisijos (VKEK) specialistais.

REKLAMA
REKLAMA

„Pagal mūsų skaičiavimus šilumos tarifą nuo sausio reikia branginti nuo dabartinio 20,57 cento už kilovatvalandę iki 25,8 be pridėtinės vertės mokesčio, kuris gyventojams siekia penkis procentus, o įmonėms – 18“, - sakė V. Valutis.

REKLAMA

Jis tikisi, kad VKEK naują kainą patvirtins jau šią savaitę, nes norint, kad ji įsigaliotų nuo sausio 1-osios, komisijos sprendimas turi būti prieš mėnesį paskelbtas spaudoje.

Tačiau VKEK Šilumos skyriaus vedėjo pavaduotoja Rasa Gudzinskaitė "Vakarų ekspresui" tvirtino, kad šią savaitę jokie sprendimai nebus priimti.

„Bazinę kainą komisija, ko gero, patvirtins gruodžio pradžioje, tad galutinis tarifas tikriausiai įsigalios tik nuo vasario“, - sakė R. Gudzinskaitė.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak „Klaipėdos energijos“ generalinio direktoriaus pavaduotojo Juozo Kregždžio, pagrindinė priežastis, dėl kurios reikia vėl didinti kainą - smarkiai brangstančios dujos.

„Penkerių metų skaičiavimai rodo, kad visos kitos įmonės išlaidos bendroje kainoje neviršija 5 centų ir praktiškai nekinta. O dujos vien nuo liepos mums pabrango apie 60-70 procentų. Su nerimu laukiame tiekimo sutarties sąlygų kitiems metams“, - sakė J. Kregždys.

Anot jo, apie 65 proc. dujų „Klaipėdos energija“ įsigyja iš „Lietuvos dujų“, o likusias - iš „Dujotekanos“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) duomenimis, šalies šilumos tiekimo įmonėms rugsėjį dujos buvo pabrangusios 6 proc., spalį dujų kaina pakilo 12 proc. Šilumos tiekėjai už gamtines dujas su transportavimo mokesčiu spalį mokėjo 1 690 Lt/tūkst. kub. m.

Prognozuojama, kad už 2008-2009 m. šildymo sezono metu sudegintas dujas Rusijai reikės sumokėti apie 1,3 mlrd. litų, o jeigu šiluma išgaunama kūrenant vietinį biokurą - medieną, šiaudus, komunalines atliekas ir kt. - išlaidos siektų tik apie 600 mln. litų, kurie pasiliktų Lietuvoje. Teigiama, kad mūsų šalyje per metus sukaupiamų 1,3 mln. tonų komunalinių atliekų, kurias kūrenant galima būtų pagaminti apie 30 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos.

REKLAMA

Asociacijos skaičiavimu, į biokuro katilines investavus milijardą litų, gamtinių dujų suvartojimas šilumos gamybai sumažėtų nuo 77,6 iki 28 proc. Ši investicija Lietuvos šilumos ūkiui leistų per metus sutaupyti apie 360 mln. litų.

LŠTA duomenimis, jau šį šildymo sezoną vidutinė šilumos energijos savikaina Baltijos šalyse pasiekė 23 ct/kWh, o alternatyvų gamtinėms dujoms kurą plačiai vartojančioje Švedijoje šiluma kainuoja tik 18 ct/kWh. Mažinti išlaidas šildymui skandinavams leidžia ir renovuoti namai. Nors Skandinavijos šalys yra šiauriau nei Lietuva, jose suvartojama net tris kartus mažiau šilumos energijos.

Anot šilumininkų, Lietuvos daugiabučių renovacijai reikia apie 28 mlrd. litų. Renovacija leistų per metus sutaupyti apie 1,4 mlrd. litų. Lietuvoje dabar yra renovuota vos 700 daugiabučių namų - vos 2 proc. iš 45 tūkst. daugiabučių.

Martynas Vainorius

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų