Prezidentas Valdas Adamkus vetavo eurointegracines Elektroninių ryšių įstatymo pataisas, kurios įpareigoja stacionaraus ir mobiliojo ryšio bendroves fiksuoti telefoninius gyventojų pokalbius, SMS žinutes ir elektroninius laiškus.
Minėtas įstatymas buvo keičiamas siekiant į Lietuvos teisyną inkorporuoti Europos Parlamento (EP) ir Europos Tarybos (ET) Duomenų saugojimo, kitaip dar vadinamą "sekimo direktyvą".
Pagal šalies vadovo vetuotas įstatymo pataisas, kurias Seimas priėmė gruodžio 18 dieną, ryšio paslaugas teikiančios bendrovės būtų turėjusios 6 mėnesius saugoti skambintojų ir skambučio ar SMS žinutės sulaukusių telefonų numerius, ryšio naudotojų vardus, pavardes, pavadinimus (jei tai juridinis asmuo), adresus, taip pat interneto naudotojų atpažinimo kodus, IP adresus ir kitą panašaus pobūdžio informaciją.
Bendrovės taip pat būtų privalėjusios kaupti informaciją apie abonento buvimo vietą ryšio metu ir net fiksuoti duomenis apie neatsakytus skambučius. Vetuotos pataisos, be kita ko, įpareigojo saugoti informaciją ir apie skambučio ar internetinio kontakto trukmę bei laiką.
Jeigu ši informacija reikalinga aiškinantis sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, duomenys, anot pataisų, turėjo būti saugomi metus.
Kaupti duomenis bendrovės būtų turėjusios savo sąskaita. Tuo metu šalies vadovas siūlo nustatyti, kad išlaidos už įrangą, reikalingą kaupti bei saugoti duomenis, būtų komensuojamos iš valstybės lėšų.
Prezidentas V.Adamkus atkreipia dėmesį, kad Konstitucija nesuteikia valstybei teisės perduoti pareigas užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką privatiems subjektams ir įpareigoti juos vykdyti šias funkcijas ne valstybės lėšomis.
Konstitucinis Teismas (KT), aiškindamas Konstitucijoje įtvirtintą valstybės pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, yra konstatavęs, kad nusikaltimų tyrimas yra valstybės nuolatinė funkcija, kuri turi būti finansuojama valstybės lėšomis, tuo metu įstatymo pataisos būtų reikalavusios, jog duomenys, susiję su nusikaltimo tyrimu, būtų bendrovių lėšomis saugomi vienerius metus.
Pasak šeštadienį prezidento spaudos tarnybos išplatinto pranešimo, remiantis 2002 metų KT nutarimu, manytina, jog viešųjų elektroninių ryšių paslaugų ir viešųjų ryšių tinklų tiekėjams gali būti nustatyta pareiga išsaugoti ir teisėsaugos institucijoms neatlygintinai teikti duomenis, tačiau negali būti reikalaujama, kad šiam įpareigojimui vykdyti būtina įranga, kuri nėra reikalinga normaliai telekomunikacijos paslaugas teikiančių bendrovių veiklai, būtų įgyjama už jų pačių lėšas.
Prezidento V.Adamkaus įsitikinimu, Seimas ir Vyriausybė privalo užtikrinti, kad įstatymuose numatyti įsipareigojimai būtų tinkamai finansuojami iš valstybės biudžeto.
Kai kurie parlamentarai ne kartą yra išreiškę abejones, jog motyvuojant terorizmo grėsme europinės direktyvos nuostatos, kurios turėjo būti "įtalpintos" lietuviškajame įstatyme, legalizuotų visų piliečių sekimą. Be to, svarstyta, kad našta, užkrauta ant telekomunikacijos bendrovių pečių, gali būti perkeliama eiliniams vartotojams.
Valstybės vadovo veto Elektroninių ryšių įstatymo pataisoms reiškia, kad įstatymas grąžinamas svarstyti Seimui.
Parlamentarai gali nepritarti prezidento sprendimui, tačiau šalies vadovo veto įveikiamas, jei tam pritaria ne mažiau nei 71 Seimo narys. Iš viso Lietuvos parlamente yra 141 narys.
Jeigu veto įveikti nepasiseka, tuomet Seimo nariai renkasi, ar svarstys įstatymą iš naujo, ar pritars prezidento pasiūlymams bei pataisoms.
