Naujas tyrimas, paskelbtas rugsėjo 21 d. žurnale „Journal of the American Geriatrics Society“, pateikė daugiau įžvalgų apie miego vaidmenį demencijos išsivystymo rizikai, rašoma healthline.com.
Tyrimas atskleidė, koks įprotis didina demencijos riziką
Kinijos, Švedijos ir Jungtinės Karalystės mokslininkai išnagrinėjo 1 982 Kinijos gyventojų, kurių vidutinis amžius buvo 70 metų, miego duomenis – nė vienam iš jų tyrimo pradžioje nebuvo demencijos simptomų.
Praėjus vidutiniškai 3,7 metų, 97 dalyviams (5 proc.) buvo diagnozuota demencija pagal Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovo kriterijus.
Daugiausia sergančiųjų buvo 60-74 metų amžiaus tarpe. Vyrai, tyrimo duomenimis, taip pat turėjo didesnę demencijos riziką, o tai prieštarauja daugelio kitų šios ligos tyrėjų anksčiau nustatytiems faktams.
„Daugumoje tyrimų teigiama, kad moterims demencijos rizika yra du kartus didesnė nei vyrams. Neįprasta, kad šiame tyrime nustatyta priešingai“, – dalijosi daktaras Alex Dimitriu, psichiatrijos ir miego medicinos daktaras, dukart sertifikuotas psichiatrijos ir miego medicinos specialistas.
Tyrimas atskleidė, kad laikas, praleistas lovoje, yra labai svarbus
Tyrimo metu nustatyta, kad ilgesnis lovoje praleistas laikas (TIB) yra susijęs su gerokai didesne demencijos rizika.
Tiems, kurie lovoje praleidžia daugiau nei 8 valandas, daug dažniau pasireiškė pažintinių funkcijų pablogėjimas atliekant Mini protinės būklės tyrimą (MMSE) – testą, naudojamą pažintinių funkcijų sutrikimams įvertinti.
Taigi kodėl vyresnio amžiaus žmonėms gali reikėti daugiau laiko praleisti lovoje?
„Su amžiumi pastebime miego būsenų fragmentaciją, – „Healthline“ sakė miego specialistas ir klinikinis psichologas daktaras Michaelas Breusas.
Pasak eksperto, tai reiškia, kad, regis, negauname tokio fiziškai atstatančio miego (3/4 stadijos), kokį gaudavome būdami jaunesni.
Todėl „gali būti, kad žmonėms, kurių miegas yra prastesnės kokybės, gali prireikti daugiau laiko miegoti, kad tai kompensuotų“.
Kiti veiksniai taip pat gali turėti įtakos, aiškino daktaras Carlas W. Bazilas, neurologijos profesorius Kolumbijos universiteto Gydytojų ir chirurgų koledže.
Depresija taip pat didina riziką
Daktaras Carlas W. Bazilas paaiškino, kad dėl depresijos (kuri vyresnio amžiaus žmonėms gresia labiau) taip pat gali būti sunku miegoti.
„Tačiau yra ir daug kitų sveikatos sutrikimų (pvz., širdies ligos ar diabetas) ir nuo jų vartojamų vaistų, kurie gali padidinti nuovargį ir miego poreikį“, – tęsė jis.
Tyrėjai taip pat pabrėžė, kad laikas, kada asmenys užmiega (pereina į poilsio rėžimą), yra labai svarbus veiksnys.
Rizikingiausiomis laikytos ankstyvo ir vidutinio vakaro valandos. Tyrimo išvadose teigiama, kad „kiekviena 1 valanda, kuria paankstinamas miego laikas [iki 22 val.], buvo susijusi su 25 proc. didesne demencijos rizika“.
Tyrimo autoriai iškėlė hipotezę, kad ankstyvesnį ėjimą miegoti gali lemti sutrikęs cirkadinis ritmas.
„Smegenų dalys, atsakingos už miego valdymą, senstant pradeda keistis. Tai turi įtakos mūsų cirkadinio ritmo ciklams“, – sakė daktaras Davidas Rabinas, neurologas bei sertifikuotas psichiatras.
Su amžiumi susiję veiksniai, pavyzdžiui, dažnesnis poreikis naktį nueiti į tualetą, taip pat turi įtakos kokybiškam ir giliam miegui, pridūrė D. Rabinas.
Dėl ilgalaikio miego trūkumo keičiasi smegenų struktūros, reguliuojančios cirkadinius ciklus. A. Dimitriu teigė, kad gali būti ir kitų priežasčių, kodėl šie ciklai „pakrinka“ su amžiumi.
„Gali būti, kad ankstyva demencijos stadija sergantiems žmonėms dieną anksčiau pasireiškia smegenų nuovargis, todėl jie nori anksčiau miegoti“, – teigė jis.
Jis pridėjo, jog vadinamasis „Saulėlydžio sindromas“ (angl. „Sundowning“) yra gerai žinomas vyresnio amžiaus žmonių, linkusių į demenciją, reiškinys, kai vakarais jie gali būti sutrikę ir dezorientuoti.
Tyrimo trūkumai, į kuriuos svarbu atsižvelgti
Vienas iš pagrindinių tyrimo trūkumų, anot tyrėjų, yra tas, kad lovoje praleistas laikas nebūtinai atspindi miego laiką.
Mokslininkai atkreipė dėmesį, kad miego trukmė yra labai svarbus kognityvinės sveikatos ir demencijos rizikos veiksnys.
M. Breusas teigė, kad ilgesnis lovoje praleistas laikas gali rodyti ir pagrindinę su miegu susijusią problemą – nemigą, kuri „irgi gali turėti įtakos demencijai ir padidinti jos riziką“.
Neseniai Kanadoje atliktame tyrime taip pat pabrėžta, kad nemigos kamuojamiems asmenims kyla didesnė atminties praradimo rizika.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
