Galbūt iki antro vaiko gimimo planavote įsikelti į nuosavą trijų kambarių butą, kur kiekvienas šeimos narys turėtų savo erdvę. Tačiau dėl tam tikrų priežasčių įkurtuves teks atidėti ir tenkintis kambarėliu tėvų namuose. Kaip išspręsti iškilusias užduotis ir išvengti nepatogumų?
Iki antro vaiko gimimo kambarį padalinti į atskiras erdves buvo paprasčiau: tereikėjo atskirti vaiko (žaidimų) ir suaugusiųjų (miegamąją) zoną. Čia tilpo būtiniausi daiktai: sofa, spinta, stalas ir kėdutė, liko vietos netgi žaidimų nameliui.
Dabar situacija tampa sudėtingesnė ir kambarį jau reikia dalinti į tris erdves, kuriuose gerai jaustųsi suaugusieji, vyresnėlis ir naujagimis.
Tam reikia išspręsti kelias svarbias užduotis. Visų pirma, kaip įsikurti, kad vyresnio vaiko žaidimai netrukdytų mažajam miegoti. Tačiau naujo šeimos nario atsiradimas neturi labai pakeisti ir vyresnėlio gyvenimo, jo žaidimų vietos ir laiko, kitaip jis jausis nuskriaustas, o tai nesustiprins meilės sesutei ar broliukui.
Todėl norint, kad nei vieno interesai nenukentėtų, erdves reikia atskirti itin apgalvotai, be to, kambarys turi atrodyti šviesus ir erdvus, kad jame būtų malonu gyventi.
Įgyvendinti sprendimus nėra taip sunku, kaip atrodo, tereikia pasinaudoti keliomis puikiomis idėjomis, kurios leidžia sutaupyti erdvės nenusipirkus nei vieno papildomo baldo. Pagrindinis tokios pertvarkos principas – „mažiau daiktų – jaukesnis būstas“.
Paprastas, bet puikus sprendimas: vietoj įprastos lovelės galima įsigyti nešiojamą lopšį. Tuomet kūdikį bus galima pernešti iš vieno kambario į kitą, kai jam reikės miegoti, o vyresnėlis norės pažaisti.
Lopšį geriausia pastatyti ant tėvų lovos prie sienos. Tuomet jis neužims papildomos vietos, nesumažins žaidimų erdvės, o kūdikiui tikrai bus saugu. Be to, toks lopšys optimaliai pritaikytas mažyliui - apsaugo nuo skersvėjų, yra tvirtas, patogesnis miegoti nei lovytė.
Tačiau bet kuriuo atveju reikia atsiminti, kad kur bemiegotų mažylis, palikti jo vieno su vyresniuoju (ypač kai jam tik 2 metai) negalima. Net jeigu kūdikis miega lovelėje, žaisdamas pirmagimis gali sumesti į ją savo kamuolius ar pliušinius meškiukus.
Todėl nereikia turėti iliuzijų, kad lovelėje vaikui saugiau, geriau rinkitės mobilesnį, jūsų šeimai patogesnį variantą. Lopšys gali būti skirtas vaikui iki 20 kilogramų svorio, tačiau vis dėlto mažyliui čia bus saugu tik iki to laiko, kol jis nepradės bandyti atsisėsti.
Kartais tėvai mato ir kitą lovytės privalumą: ją naudoja vietoj maniežo, kai kūdikis nemiega. Tačiau geriau tą trumpą laiką praleisti kartu su kūdikiu, o ne palikti jį vieną lovytėje.
Ant lovos galima dėti ir vystymo lentą. Be to, ji iš esmės reikalinga tik tuomet, jei sofa ar čiužinys yra per minkšti ir vystymui bei higieninėms procedūroms reikia tvirtesnio pagrindo.
Kitas patarimas - vystymo lentą geriausia ne pirkti, o paprašyti, kad ją padarytų rūpestingas tėtis. Tam tereikės lentos, medžiagos apmušimui ir klijuotės. Parduotuvėje parduodamos vystymo lentos dažnai yra pernelyg mažos ir netgi dviejų mėnesių mažyliui ant jos gali būti per ankšta.
Komodą, kurioje buvo vyresnėlio daiktai, galima perkelti į drabužių spintą. Dėl to kambaryje atsiras šiek tiek daugiau vietos - vos vienas kvadratinis metras, bet mažame kambaryje tai jau daug.
Taip pat reikėtų peržiūrėti ir atviras lentynas: visi žinome, kaip sunku čia palaikyti tvarką, o žurnalai, suvenyrai, kosmetika ir knygos dažniausiai būna sustatyti bet kaip. Todėl puikus sprendimas būtų nusipirkti prie jūsų kambario stiliaus tinkančias pintas ar įvairiais audiniais aptrauktas dėžes ir į jas susidėti daiktus - vienoje iš jų įvairius žurnalus, kitoje - žaislus. Tuomet lentynos ne tik puikiai atrodys, bet ir daiktus rasti bus paprasta.
Nors tokie sprendimai galbūt ir atrodo paprasti ar tinkantys tik trumpam laikui, tačiau jie tikrai padeda patogiau įsikurti mažame kambaryje. Be to, nereikia prarasti vilties, jog artimiausiu laiku vis dėlto pavyks įsikelti į nuosavą būstą.
