JAV ruošiamasi komercializuoti naują ksenotransplantacijos – gyvulių organų persodinimo žmogui – technologiją. Misūrio valstijoje bus veisiamos genetiškai pakeistos kiaulės, padėsiančios išspręsti vieną svarbiausių transplantologijos problemų – tinkamų organų trūkumą.
Londono Imperinio koledžo profesorius Robertas Winstonas ir Kalifornijos Technologijos instituto (JAV) daktarė Carol Readhead ruošiasi pačiu artimiausiu metu pradėti naudoti naują ksenotransplantologijos technologiją, skelbia britų dienraštis „The Sunday Times“. Per artimiausius 3 mėnesius vienoje JAV fermoje bus pradėtos veisti genetiškai pakeistos kiaulės, kurių širdys, kepenys ir inkstai bus persodinami žmonėms. R. Winstonas pirmasis sukūrė supaprastintą technologiją, kaip galima išauginti kiaules su „humanizuotais“ organais, kurie po transplantacijos nebūtų atmesti pacientų imuninės sistemos.
Mokslininkas tikisi, kad ši technologija per artimiausius 10 metų padės išspręsti persodinimui tinkamų organų trūkumo problemą. Ankstesnių ksenotransplantologijos bandymų buvo atsisakyta praėjusio dešimtmečio pabaigoje. Medikai baiminosi, kad dėl to į recipientų organizmą gali patekti ir toliau plisti gyvulių virusai, be to, po transplantavimo gyvulių organus dažnai atmesdavo pacientų imuninė sistema.
R. Winstonas ir C. Readhead ketina išspręsti šias problemas pasitelkę genų inžineriją. Eksperimentinėje fermoje kiaulėms bus įsodinti šeši žmogaus genai, kurie užtikrins organų suderinamumą su žmonių imunine sistema. Be to, tai padės išvengti gyvulių virusų pavojaus.
R. Winstono vadovaujama tyrėjų grupė ruošiasi įrodyti, kad kiaulių organai gali būti sėkmingai pakeisti ir galėtų ilgai funkcionuoti žmogaus organizme. Pasak mokslininkų, šimtai genetiškai modifikuotų kiaulių būtų veisiamos tik ksenotransplantologijos tikslais. Tinkami persodinimui organai būtų imami iš vienerių metų ar vyresnio amžiaus kiaulių.
Mokslininkas teigia, kad dirbtiniai organai, tarp jų ir mechaninės širdys, niekuomet neveiks taip gerai, kaip biologiniai audiniai. Nors šiuo metu labai propaguojama organų auginimo iš kamieninių ląstelių idėja, pasak R. Winstono, ši technologija vis dar yra labai primityvi, ir mažai tikėtina, kad ji bus pradėta plačiai naudoti per artimiausius 20–30 metų. Tuo tarpu kiaulių organai yra būtent tokio dydžio ir veikia labai panašiai, kaip ir žmogaus.
Pagal R. Winstono ir C. Readhead metodą genetiškai pakeistos kiaulės būtų veisiamos viruso pagalba įterpiant žmogaus genus į paršelių sėklides arba tiesiogiai įsodinant juos į spermatozoidus. Mokslininkų teigimu, šis būdas yra kur kas efektyvesnis ir humaniškesnis, nei kiaulių klonavimas ir genų įterpimas į klonuotus embrionus iki persodinant juos į paršavedės gimdą.
Pasak dienraščio, R. Winstonas yra užpatentavęs kelis su šia technologija susijusius išradimus ir tvirtina, kad ji turinti „milžinišką komercinį potencialą“.
Eksperimentai su genetiškai pakeistomis kiaulėmis bus perkelti į JAV, nes, pasak technologijos autorių, D. Britanijoje vykdyti tokius tyrimus yra sunku dėl tam tikrų ES teisinių apribojimų. Po to, kai buvo išvesti paršeliai, gaminantys genetiškai pakeistą spermą, D. Britanijos Aplinkos, maisto ir žemės ūkio departamentas informavo tyrėjus, kad nebus leista jų poruoti.
„Mums neleido net jų skrosti, kad galėtume patikrinti, ar viskas pavyko sėkmingai“, - sakė R. Winstonas.
Pasak „The Sunday Times“, ksenotransplantacijai labai priešinasi medicinos etikos specialistai – daugiausia dėl to, kad kiaulės gali perduoti žmonėms mirtinai pavojingus virusus.
