Įmagnetinti geležį paprasta: užtenka patrinti ją magnetu. Tačiau kaip įmagnetinti geležinį Žemės branduolį?
Sukdamas 26 tonas sveriančią verdančio metalo pripildyta sferą madaug 145 km/h greičiu, JAV Merilendo universiteto mokslininkas Danas Lathropas tikisi įminti mūsų planetos magnetinės širdies paslaptis.
Jis tikisi proceso metu sukurti pirmajį pasaulyje dirbtinį magnetinį lauką, arba dinamą, kuris leistų nuspėti Žemės magnetinio lauko svyravimus. Šie svyravimai kenkia elektronikai tiek ant žemės paviršiaus, tiek orbitoje.
„Jei gali nuspėti artėjantį uraganą, gali valdyti žalą. – aiškina D. Lathropas. – Mes galėtume turėti prognozių mokslą, skirtą reiškiniams, vykstantiems Žemės magnetiniame lauke“.
Tai, kas prasideda Žemės branduolyje, ten nesibaigia. Magnetinis laukas ne tik nukreipia kompaso rodykles šiaurėn, bet ir veikia kaip apsauginis skydas, uždengiantis planetą nuo kenksmingų dalelių iš Saulės. Šios dalelės gali iškepinti elektroninius įrenginius orbitiniuose palydovuose ir sukelti chaosą Žemės elektros tiekimo sistemose.
Merilendo universiteto mokslininkų komanda šalia sferos, kuri turėtų atkurti sąlygas Žemės branduolyje.
Skydą sukuria iki labai aukštos temperatūros įkaitęs geležis, kas sekundę pajudantis apie 2 milimetrus planetos branduolyje. Metalo judėjimas ir lemia magnetinio klimato pokyčius panašiai kaip planetos sukimasis keičia oro sąlygas.
Jei mokslininkai geriau suprastų, kaip veikia dinamas Žemės centre, jie galėtų ne tik apsaugoti brangią įrangą, bet ir įminti mokslo mįslę: kodėl planetos magnetinis laukas per pastaruosius 150 metų susilpnėjo maždaug dešimtadaliu ir silpsta toliau.
„Planetai susikurti magnetinį lauką yra lengva, nes ji didelė. – sako Peteris Olsenas, Baltimorės Johnso Hopkinso universiteto mokslininkas, nedalyvavęs projekte. – Laboratorijoje tai daug sunkiau".
Kad kompensuotų masės stygių, D. Lathropo sfera, kurios skersmuo siekia 3 metrus, sukasi daug greičiau nei Žemės branduolys – maždaug 38 m/sek. greičiu. Sferos viduje vietoje geležies suksis verdantis natris. Tiesa, tai įvyks po pusmečio, o kol kas mokslininkas eksperimentuoja su vandeniu.
Kadangi natris reaguoja su vandeniu, sukurdamas degančias vandenilio dujas, D. Lathropas laboratorijoje jau išjungė vandentiekį ir triskart buvo susitikęs su vietiniu ugniagesių padaliniu.
„Turėsime išmokyti visus leisti daiktams degti ir nepilti vandens, jei kas nors nutiktų“, – sako mokslininkas.
