Radijas ir televizija atnešė daug naujovių į žmonijos gyvenimą. Kartu su šiomis naujovėmis atsirado ir tam tikra priklausomybė.
Laidos, muzika ir filmai transliuojami tam tikru metu, intarpuose pilna reklamos. Iš dalies šios priklausomybės tapo įmanoma išvengti atsiradus galimybei išsinuomoti ir nusipirkti norimus įrašus. Tačiau tai irgi kelia tam tikrų nepatogumų – iki nuomos punkto reikia nukeliauti, o įrašą vėliau ir sugrąžinti.
Ne viename filme, vaizduojančiame netolimą ateitį, pasitaiko epizodas, kai herojus nuotolinio valdymo pulteliu ar balso komanda pasirenka televizoriuje norimą laidą ir ją pažiūri (pvz., filme „Džonis Mnemonikas“, vaidina Keanas Reeves‘as). Argi tai ne puiku? Žinias ir filmus būtų galima žiūrėti kada nori, reklamą (jei tokios būtų) – persukti. Deja, kol kas tokių paslaugų bent jau mūsų padangėje mažoka. Nors technologijų ir skirtingų metodų šiam reikalui yra.
Štai tokios „žiūriu kada noriu“ technologijos pavadinimas angliškai skamba Video On Demand (pažodžiui – „vaizdas pagal pareikalavimą“). Na, o paprasta žmonių kalba – tai kažkas panašaus į vaizdo leistuvą skiriasi tik tuo, kad vaizdo duomenys gaunami tiesiai iš paslaugos teikėjo per kabelį. Sutrumpintai ši technologija vadinama VOD, tad šį pavadinimą ir vartosiu toliau.
Šiek tiek istorijos
Pirmoji VOD paslauga buvo pradėta teikti gana seniai – 1990 metais. Ji buvo sukurta Honkonge, ją teikė Honkongo telekomas. Deja, tuo metu technologija dar nebuvo pakankamai brandi, Video CD technologija (irgi dar gana nauja tuo metu) buvo kur kas pigesnė, be to, Honkonge mokėti už televiziją išvis buvo neįprasta. Tad kompanija prarado daug pinigų, o paslaugos teikimas buvo nutrauktas.
Apie 2000 metus Amerikoje pradėta teikti VOD paslauga. Naudojami kabeliniai modemai, kurie užtikrina pakankamai greitą ir interaktyvų ryšį. Nors dėl interaktyvumo ir daugelio vienu metu transliuojamų signalų ši technologija nėra tinkama palydoviniam ryšiui, tačiau yra teikėjų, jau siūlančių ir tokios rūšies paslaugas.
Didžiausias perversmas VOD srityje įvyko atsiradus pakankamai greitam ir pigiam interneto ryšiui bei kompiuteriams pasiekus pakankamą galigumo lygį. Srautinės technologijos įgalina žiūrėti vaizdą ir klausytis radijo. Na, o pakankamai greitas 3G mobilusis ryšys suteikia galimybę žiūrėti vaizdo įrašus ir mobiliajame telefone.
VOD tipai
VOD technologiją galima suskirstyti į keletą tipų. Jie skiriasi ir tuo, kaip technologija įgyvendinta, ir tuo, kaip vartotojas ją gauna. Skiriasi interaktyvumo lygis ir reakcijos į vartotojo komandas greitis. Taip pat skiriasi ir paslaugos įdiegimo kaina, priklausomai nuo įrangos sudėtingumo. Kai kuriuos tipus netgi sunku būtų įvardyti, kaip ir apskritai VOD technologiją, greičiau tai būtų tam tikras „apėjimas“.
• „Tikrasis“ VOD (True VOD)
„Tikrasis“ VOD vartotojui nesiskiria niekuo nuo vaizdo leistuvo. Pasirinkęs laidą ar filmą, vartotojas gauna jį čia pat, gali greitai persukinėti įrašą pirmyn ir atgal, gali vaizdą sustabdyti. Dar šis tipas gali būti vadinamas „sąveikiuoju“ VOD. Šio tipo technologijai būtinos trys dalys:
1. Specialus priedas vartotojo pusėje, kuris priima komandas iš vartotojo ir gauna medžiagą iš tiekėjo.
2. Tinklas, prie kurio yra prijungtas priedas.
3. Serverių, kuriuose laikomi programų ir filmų archyvai, infrastruktūra.
Savaime suprantama, ši technologija yra pati patogiausia vartotojui. Tačiau ji ganėtinai sudėtinga tiekėjui. Visų pirma, sąveikusis valdymas reikalauja dvipusio ryšio, o patogiai navigacijai reikalingas plačiajuostis ryšys. Antra, didėjant vartotojų skaičiui, didėja ir tinklo apkrova. Taikant įvairias optimizavimo technologijas, tinklo atsako greitis mažėja logaritmiškai pagal vartotojų skaičių.
Gyvenime ši technologija sutinkama ne taip jau retai. Jei jūsų kompiuterių tinkle yra vienas failų serveris, o jame yra vaizdo įrašas, tai šį vaizdo įrašą gali žiūrėti keletas vartotojų vienu metu. Vartotojo kompiuteriui tai yra tiesiog nuotolinė kaupykla, iš kurios imami duomenys.
Viena iš įdomesnių paslaugų, teikiamų Didžiojoje Britanijoje, taiko P2P technologiją programoms persiųsti. Tokiu būdu sumažinama teikėjo serverių apkrova, nes turimomis programų dalimis vartotojai patys gali apsikeisti tarpusavyje.
• „Beveik“ VOD (Near VOD)
Tai yra specifinė technologija, taikoma tų teikėjų, kurie turi plačiajuosčius perdavimo kanalus – palydovinę ar kabelinę televiziją. Vartotojui užsisakius programą, ji vienu metu transliuojama keletu egzempliorių, tarp kurių perdavimo yra 10–20 minučių skirtumas. Alternatyviai pati programa gali būti „sukapota“ trumpais intervalais, kurie transliuojami lygiagrečiai. Paprastai to pakanka, kad programą būtų galima pažiūrėti patogiu laiku. Papildomai vartotojo pusėje gali būti įrašomasis įrenginys, kuris įrašo programą ir sujungia visas jos dalis. Šios technologijos trūkumas yra programos valdymas.
Pati technologija yra ganėtinai sudėtinga, nors ir paprastesnė už „sąveikųjį“ VOD. Reikalingas papildomas kaupiklis vartotojo pusėje, kad bent dalis programos būtų išsaugota, jei vartotojas norėtų atsukti vaizdo įrašą atgal. Jei kaupiklio nėra, galima tik „šokinėti“ intervalo ilgio tarpais, kas tikrai nėra patogu.
• „Netikrasis“ VOD (Push VOD)
Netikras VOD yra „sąveikiojo“ VOD simuliacija. Ši technologija paranki teikėjui, nes jos diegimo kaštai yra mažesni. Šioje sistemoje svarbiausią vaidmenį atlieka vartotojo televizijos priedas. Šios technologijos pagrindinis principas yra vaizdo įrašo parsisiuntimas ir žiūrėjimas vėliau. Pasirinktos laidos gali būti parsiųstos ir įrašytos naktį, kad būtų vėliau žiūrimos. Aiškus šios technologijos trūkumas yra tas, kad užsakytų laidų visada reikia laukti. Taip pat vartotojo kaupiklis gali sutalpinti ribotą kiekį informacijos, todėl senesni įrašai turi būti ištrinti.
Paslauga įdiegiama paprastai, labai greitas ryšys nereikalingas. Jis gali būti lėtesnis, nei reikėtų laidai peržiūrėti realiuoju laiku. Atitinkamai gali būti mažesnė ir paslaugos kaina.
Prie „netikrojo“ VOD galima priskirti ir „YouTube“ vaizdo įrašų svetainę ar apskritai Flash Video technologiją. Persukti vaizdo įrašą į priekį galima tik tiek, kiek jo jau yra parsiųsta. Gerai, jei siunčiama greičiau, nei reikia peržiūrai. O kartais tenka laukti, kol likusi įrašo dalis bus parsiųsta.
VOD pasaulyje
Pasaulyje yra daugybė VOD paslaugas teikiančių kompanijų. Šiek tiek apie keletą žinomiausių iš jų.
Kompanija „Apple“, gerai žinoma kaip kompiuterių platformų ir vienų iš populiariausių leistuvų iPod gamintoja, taip pat teikia ir VOD paslaugas. Kalbama apie „iTunes Store“ interneto parduotuvės dalį, kurioje galima nusipirkti vaizdo įrašų, filmų ar užsisakyti vaizdo naujienas. Tai yra „netikrojo“ VOD pavyzdys. Parduotuvėje įsigytą įrašą reikia pirmiau parsisiųsti, tik po to galima jį žiūrėti. Seniau šioje parduotuvėje buvo prekiaujama garso įrašais, tačiau kai „Apple“ išleido populiariojo iPod versiją su vaizdo įrašų peržiūros galimybe, parduotuvė tuojau pat buvo išplėsta: joje pradėta prekiauti ir vaizdo įrašais. Iš pradžių „Apple“ buvo smarkiai kritikuojama už vienintelio vaizdo įrašo formato ir jo dydžio apribojimus.
BBC
BBCi yra BBC kompanijos teikiama skaitmeninės interaktyviosios televizijos paslauga. BBCi transliuojama Didžiojoje Britanijoje visais skaitmeninės televizijos perdavimo būdais – skaitmeniniais kabeliais, palydoviniu ryšiu (BSkyB) ir skaitmeninės transliacijos būdu. BBCi siūlo teksto ir vaizdo paslaugas, taip pat patobulintas televizijos programas su papildoma informacija bei žaidimus. BBCi dažniausiai kritikuojama dėl lėtos reakcijos, kuri labai priklauso nuo vartotojo turimos įrangos. Taip pat nemažai kritikos sulaukė ir sudėtinga navigacijos sistema.
Tiscali SPA
„Tiscali SPA“ yra Europos telekomonikacijų kompanija, teikianti ir VOD paslaugas. Konkreti VOD paslauga vadinama „Tiscali TV“, ji yra siūloma Didžiojoje Britanijoje. Paslauga teikiama kartu su ADSL internetu. Teikiama „tikrojo“ VOD paslauga, taip pat kartu siūloma ir skaitmeninė televizija su įvairiais mokėjimo planais. Dalis kanalų yra apmokestinami papildomai. Šiuo metu „Tiscali“ bendradarbiauja su kabelinės televizijos tiekėjais „Sky“, kurio paketus dubliuoja, bei HBO – vienu iš didžiausių tiekėjų Didžiojoje Britanijoje.
YouTube
„YouTube“ nėra tikras VOD teikėjas. Ši kompanija tiesiog suteikė galimybę vartotojams iš viso pasaulio dalintis savo vaizdo įrašais, skelbti juos internete. Kiekvienas iš mūsų yra žiūrėjęs bent keletą šios svetainės įrašų. Paslaugos čia yra nemokamos. Visą vaizdo medžiagą „parūpina“ tokie patys vartotojai, kaip ir mes. Kompanija yra unikali savo apimtimi ir pelnu. Ji išgyvena iš reklamos ir paramos. Vaizdo kokybė nėra pati geriausia, tačiau įrašai nieko nekainuoja.
VOD Lietuvoje
Kaip VOD pavyzdį galima paminėti GALA skaitmeninę televiziją, teikiamą TEO. Ne visais aspektais tai yra VOD paslauga, tačiau filmų nuoma į šią sritį patenka, o GALA siūlo būtent ir tokią paslaugą. Tiesa, nuoma kol kas brangoka, vienintelis privalumas yra tas, kad nereikia kelti kojos iš namų. Deja, GALA vartotojų nuomone, ši paslauga turi daugiau trūkumų nei privalumų. Bene didžiausias trūkumas – vaizdo vėlavimas arba „strigimas“. Kitas trūkumas – GALA imtuvas gali būti prijungtas tik prie vieno televizoriaus. Jei yra ne vienas, o du imtuvai, dažnai jie tarpusavy „susipjauna“: pradėjus žiūrėti laidą per vieną televizorių, kitame viskas „užstringa“. Aptarnavimas telefonu taip pat žemos kokybės. Na, o ir sutartyje įrašytas 30% galimų sutrikimų laikas yra didokas. Galbūt taip stengiamasi apsidrausti dėl paslaugos naujumo.
Žinoma, GALA turi ir privalumų. Vartotojų nuomone, kai kurie maži patogumai tampa tiesiog privaloma televizijos dalimi: pavyzdžiui, programos aprašymas, rodomas laikas iki laidos pabaigos ir panašios smulkmenos. Vaizdas stringa ne visiems, greičiausiai tai priklauso nuo vartotojų, pasijungusių prie konkrečios bazinės stoties, skaičiaus. Dar vienas privalumas yra galimybė televizoriuje žaisti žaidimus (kad ir reklamos metu), panaršyti internete ir pasiskaityti el. paštą.
Kitas VOD paslaugų teikėjas Lietuvoje yra „Penki kontinentai“. Jo siūloma paslauga vadinama „Penki TV“. Tai taip pat skaitmeninė televizija su papildoma „virtualios videonuomos“, arba VVN, paslauga.
„Penki TV“ vartotojų teigiami atsiliepimai yra dažnesni nei GALA vartotojų. Tiesa, beveik vienbalsiai jie keiksnoja televizijos priedą už lėtoką reakciją. Įjungtas priedas kurį laiką kraunamas, kanalai perjungiami ne iš karto, meniu, nors ir patogus, taip pat lėtokas. Tačiau kokybė gera, pasirinkimas didelis. Pasitaiko, kad skaimeninė televizija „užstringa“. Strigimus, beje, gali sukelti ir lygiagretus naudojimasis internetu.
VVN veikia ne taip puikiai, kaip norėtųsi, dažnai ja net neįmanoma naudotis. Galbūt tam įtakos turi vasario mėnesį paskelbta akcija, kurios metu visus nuomojamus filmus leista peržiūrėti nemokamai. O šiaip VVN yra pigesnė nuoma, nei GALA televizijos.
Faktas
Lietuvos Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, pateiktais 2007 metų IV ketvirčio ataskaitoje, Lietuvoje IP televizijos paslaugas teikia dvi bendrovės – TEO ir „Penki kontinentai“. Tarnyba suskaičiavo, kad bendras šios paslaugos vartotojų skaičius – 17.5700 (2007 m. IV ketvirčio pabaigoje). Iš jų, kaip skelbiama TEO pranešime spaudai, 17 500 vartotojų naudojasi būtent šios bendrovės teikiama paslauga.
Vizija
Kaip aš pats įsivaizduočiau VOD paslaugą? Tai gana sudėtinga. Visų pirma, nenorėčiau, kad tai būtų vaizdo įrašų nuomos pakaitalas. Tai turėtų būti pilnavertė televizija – su žiniomis, įvairiomis laidomis ir filmais. Svarbu, kad kokybė būtų tikrai priimtina, o ne tokia, kokią dabar galima rasti televizijų tinklalapiuose. Kaina galėtų priklausyti nuo laidos. Tarkim, žinios kainuotų pigiausiai (arba iš viso įeitų į abonentinį mokestį), įvairios laidos – pagal reitingą, filmai – bent jau ne brangiau nei vaizdo įrašų nuomos punkte. Ypač jei pasirinkimas būtų panašus. Na, galėtų būti taip, kad savaitę ar kitą laiko periodą pasirinkimas būtų ribotas. Ir tada filmai kainuotų pigiau. Kadangi paslauga būtų mokama, nebūtų reikalo žiūrėti reklaminius intarpus. Suprantama, žinių laidos būtų trumpalaikės – vakare jos galėtų būti kitokios, nei transliuotos ryte. Tačiau galimybė pažiūrėti archyvines laidas išties reikalinga. Priklausomai nuo senumo, galėtų kisti ir kaina, tarkim, mėnesio senumo įrašas turėtų būti brangesnis nei savaitės. Aš pats visiškai nepageidaučiau įprastinės televizijos transliacijų, kur laidos ir filmai rodomi pagal programą.
Valdymas turėtų būti panašus į vaizdo leistuvo – norimą filmą ar laidą turėtų būti galima persukti. Reakcija turėtų būti kuo greitesnė. Tikrai nenorėčiau pirmiau parsisiųsti visos laidos, o tik paskui ją žiūrėti.
Pabaigai
Deja, VOD yra tik bendrinis terminas, toks pat, kaip „televizija“. Jis neapibrėžia nei pačių technologijų, kurios reikalingos įgyvendinimui, nei perdavimo būdo, nei suspaudimo algoritmų. Iš esmės kiekvienas teikėjas gali sugalvoti savą standartą, kaip perduoti vaizdą ir garsą, arba pasinaudoti jau sukurtomis technologijomis.
Saulius Pakrijauskas
