Australijos chemikai nustatė, kad orą viduramžių Europos bažnyčiose nuo žalingų medžiagų saugojo vitražuose esančios aukso nanodalelės.
Kvinslando universiteto (Australija) chemikai paskelbė, kad viduramžiais gamintų vitražų dažų sudėtyje esančios aukso nanodalelės padėjo saugoti tikinčiųjų sveikatą nuo kenksmingų cheminių medžiagų. Senųjų vitražų cheminę sudėtį tyrinėjusių mokslininkų grupės vadovo profesoriaus adjunkto Huai Yong Zhu teigimu, vitražus viduramžiais gaminę stiklo meistrai buvo pirmieji nanotechnologai.
„Žmonės šimtus metų gėrėjosi nuostabiais meno kūriniais, juos stebino neblunkančios jų spalvos, tačiau niekas neįtarė, kad šie vitražai taip pat yra, kalbant šiuolaikine kalba, fotokatalize paremtos oro gryninimo priemonės, kuriose naudojamas nanostruktūrinis aukso katalizatorius“, - sakė mokslininkas.
Chemikai nustatė, kad aukso, kurio buvo viduramžiais gamintų vitražų dažų sudėtyje, nanodalelės, gavusios energijos iš saulės šviesos, naikindavo įvairias sveikatai pavojingas medžiagas, buvusias bažnyčių ore, įskaitant lakiuosius organinius junginius, kuriuos išskirdavo ir patys vitražai.
Australijos mokslininkų teigimu, lakieji organiniai junginiai, kurie į orą patekdavo ir iš bažnyčių sienų ar baldų, yra tokie pat kenksmingi žmogaus sveikatai, kaip metanolis ar anglies monoksidas, net jei į aplinką patekdavo nedideli jų kiekiai. Aukso nanodalelės saulės šviesoje tampa labai aktyvios. Saulės šviesos elektromagnetinis laukas, veikdamas elektronų virpesius aukso dalelėse, sukelia rezonansą. Todėl magnetinis laukas aukso nanodalelių paviršiuje gali sustiprėti iki 100 kartų. Dėl to aukso nanodalelės pradeda ardyti ore esančių teršalų molekules.
Pasak Huai Yong Zhu, vienintelis tokio proceso šalutinis produktas yra anglies dvideginis, tačiau jo kiekis yra labai nedidelis, be to, jis nėra toks žalingas, kaip lakieji organiniai junginiai, kuriuos sunaikina aukso nanodalelelės. Mokslininko manymu, jų naudojimas cheminėse reakcijose yra labai efektyvus energijos požiūriu, nes šiam procesui pakanka saulės šviesos.
Australijos mokslininkai tikisi, kad šis atradimas padės kurti naujas, pigesnes ir ekologiškesnes chemines medžiagas.
