Pasaulyje vis labiau populiarėja judantys, lengvi ir nebrangūs robotai, tad tiek mokslininkai, tiek kiti robotų kūrėjai vis dažniau jiems suteikia kamuolio formą. Ji turi platų panaudojimo galimybių spektrą, galintį apimti tiek vaikiškus žaidimus ar futbolo technikos tobulinimą, tiek svarbias kosminės žvalgybos misijas.
„Kurdamas kamuolį juokavau, kad juo galima pagerinti Lietuvos futbolo komandų padėtį – užtektų tokio kamuolio aikštelėje ir jį iš tribūnos valdančio žmogaus, kad įvarčiai vienas po kito atsidurtų priešininkų vartuose. Tačiau roboto funkcijos gali būti labai įvairios, pavyzdžiui, gelbėjimo operacijos renkant informaciją apie nukentėjusiųjų buvimo vietą ar būklę, katastrofų vietų tyrimai, karinės informacijos rinkimas ar tiesiog žaidimai“, – apie savo kūrinį pasakojo VGTU kompiuterių inžinerijos bakalauras Egidijus Korablikovas, planuojantis savo darbus toliau tęsti ir magistrantūroje.
VGTU studento sukurto roboto kamuolio viduje įdėti laikikliai, mikrovaldiklis, bluetooth modulis, vykdomieji varikliai ir baterijos. Pastarosios yra sunkiausios detalės, tad atlieka svarmens vaidmenį ir keisdamos svorio centrą padeda robotui tolygiai judėti. Įrenginys valdomas specialiai sukurta mobiliojo telefono programėle, kuri bluetooth ryšiu siunčia kamuoliui signalą judėti pirmyn, atgal, į kairę, į dešinę arba sustoti.
Sulaukęs palyginimo su plačiai žinomu robotu kamuoliu „Sphero“, kuris taip pat valdomas mobiliuoju telefonu, vaikinas teigia, kad unikalumo jo kūriniui suteikia mechaninio stabilizavimo funkcija, dydis ir tai, kad jis gali būti naudojamas ne tik žaidimams. Taip pat vaikino sukurtas robotas yra gerokai pigesnis.
VGTU Kompiuterių inžinerijos katedros studentai dažnai savo dėstytojus nustebina kurdami originalius elektronikos prietaisus. Šiais metais ketvirtakursiai pristatė nuotoliniu būdu valdomą robotinę ranką, garso spektro atvaizdavimo šviesa ir oro srautu sistemą, belaidę meteorologinę stotelę, šviesos efektų kūrimo bei informacijos atvaizdavimo įrenginį, šoninio slydimo triratį ir kt.