Neseniai užfiksuota vienos seniausių, toli nuo mūsų nutolusių galaktikų nuotrauka atskleidė, jog iš tiesų tai yra šalia viena kitos esančios dvi galaktikos, kurių centruose esančios didžiulės juodosios skylės intensyviai kovoja dėl „maisto“ – aplink esančios kosminės materijos.
Vienoje iš dviejų „broliškųjų“ galaktikų aktyviai formuojasi naujos žvaigždės, tuo tarpu kita „vagia“ kosmines dujas, dulkes ir kitą materiją iš savo dvynės. Nuo galaktikos 4C60.07 sklindanti šviesa iki Žemės keliavo 12 milijardų metų. Tai reiškia, jog tas jų vaizdas, kokį matome dabar, susiformavo prabėgus „vos“ porai milijardų metų po Didžiojo sprogimo, teigia astronomai. Jie galaktikoms stebėti panaudojo galingą iš aštuonių antenų susidedantį submilimetrinį (submillimeter array) radijo teleskopą, esantį Havajuose. Priešingai nei kiti įprastų tipų radijo teleskopai, šis stebėjimams naudoja aukštesnio dažnio bangas. Šiame dažnių diapazone galima stebėti anglies monoksido (CO) skleidžiamas bangas. Teleskopas taip pat pasižymi labai didele kampine skiriamąja geba - tai reiškia, kad jis gali dangaus skliaute išskirti labai mažus Visatos lopinėlius.
Dėl baigtinio šviesos greičio mus pasiekęs vaizdas gerokai vėluoja – šiuo metu galaktikos jau turėtų būti susiliejusios, suformuodamos kamuolio formos elipsinę galaktiką. Tikėtina, jog jų juodosios skylės taip pat susiliejo, sudarydamos vieną masyvesnę juodąją skylę.
Dailininkas Davidas A. Hardy pavaizdavo teleskopu užfiksuotą momentą, kai 4C60.07 išplėšė pluoštą materijos iš savo kaimynės.
Nuostabą keliantis galaktikų „priešiškumas“ buvo pastebėtas palyginus tos pačios galaktikos nuotraukas, užfiksuotas šiuo submilimetriniu bei Spitzerio infraraudonuoju teleskopu. „Vienoje iš jų yra anglies monoksido, tačiau mes taip pat užfiksavome kitą CO bangų emisijos šaltinį, kuris yra erdvėje tarp šių galaktikų. CO turinti galaktika kuria ištisus spiečius naujų žvaigždžių, tačiau kita – ne“, teigia Harvardo Smithsonian Astrofizikos centro mokslininkas Steve‘as Wellneris. Pasirodo, jog CO dujos tarp galaktikų atsidūrė dėl įdomios priežasties – tuščioji galaktika jas išplėšia iš savo „produktyviosios“ kaimynės. Tai buvo mįslė daugelį metų, teigia mokslininkai.
Galaktika 4C60.07 astronomų dėmesį patraukė dėl stiprių radijo emisijų – jos liudija, kad galaktikos centre yra greitai besisukanti juodoji skylė, kuri „maitinasi“ aplinkine materija. Atlikus pirmuosius objekto tyrimus, astronomai darė prielaidas, jog juodąją skylę supančiame vandenilio debesyje vyksta intensyvus naujų žvaigždžių formavimasis. Tiesa, intensyvumas turėjo būti nepaprastas - apie 5000 naujų žvaigždžių per metus. Atlikus stebėjimus submilimetriniu teleskopu, šias prielaidas teko atmesti. Pasirodo, jog 4C60.07 žvaigždžių vis dėlto neformuoja. Iš tiesų jos žvaigždės yra palyginti senos ir neaktyvios, o naujų gimimas vyksta anksčiau nematytoje kaimynėje, kurioje gausu dujų ir kosminių dulkių. Tačiau kaip ir pirmojoje, taip ir antrosios centre tūno didžiulė juodoji skylė. Savo dydžiu abi galaktikos prilygsta mūsų Paukščių Takui.
„Naujoji nuotrauka atskleidė dvi galaktikas – ten, kur mes tikėjomės rasti tik vieną. Neįprasta yra tai, kad abiejų jų centruose glūdi supermasyvios juodosios skylės, kurių kiekvienos turimos energijos pakaktų maitinti milijardų milijardų milijardams elektros lempučių. Atradimo potekstė yra labai plati – galima tik spėlioti, kiek dar nematomų juodųjų skylių yra pasislėpusios mūsų Visatoje“, - sakė D. Britanijos Astronomijos technologijų centro (UK Astronomy Technology Centre) mokslininkas Robas Ivisonas.
