Paskalos turi didesnę įtaką negu tiesa, parodė pirmadienį paskelbtas tyrimas, atskleidęs, kad žmonės tiki liežuvautojais net tuo atveju, kai žino jiems prieštaraujančių faktų.
Tyrimo autoriai, kurie atliko eksperimentą su studentais, pasitelkę vieną kompiuterinį žaidimą, taip pat nustatė, kad paskalos atlieka svarbų vaidmenį, kai žmonės priima sprendimus.
"Paskalos daro didelę įtaką, netgi jei dalyviai turi tikros informacijos ir girdi gandus apie tą patį dalyką", - žurnale "Proceedings of the National Academy of Sciences" rašė tyrėjai, kuriems vadovavo Maxo Plancko (Makso Planko) instituto Vokietijoje evoliucinės biologijos ekspertas Ralfas Sommerfeldas (Ralfas Zomerfeldas).
"Taigi akivaizdu, kad paskalos turi didelį manipuliacinį potencialą", - sakė jis.
Savo tyrimo metu tyrėjai davė studentams pinigų ir leido jiems per virtinę etapų atiduoti juos kitiems. Studentai taip pat pasižymėdavo pastabas, kaip kiti žaidė žaidimą, kurį kiekvienas galėjo peržiūrėti.
Studentai mažiau pinigų duodavo žmonėms, kurie būdavo apibūdinami kaip "bjaurūs šykštuoliai", ir būdavo dosnesni "geranoriškiems žaidėjams" ar "socialiniams žaidėjams", teigė R. Sommerfeldas.
"Žmonės vadovavosi tik paskalomis, o ne praeities sprendimais, - sakė jis interviu telefonu. - Dalyviai tikrai į jas reagavo".
Tada tyrimo autoriai žengė tolesnį žingsnį ir parodė studentams, kokie iš tikrųjų buvo žmonių sprendimai. Tačiau jie pateikė ir paskalas, kurios prieštaravo faktams.
Šiuo atveju studentai pinigus taip pat skirdavo vadovaudamiesi paskalomis, o ne tikrąja tiesa. Tai rodo, koks galingas įrankis yra žmonių paskleista informacija, pažymėjo R. Sommerfeldas.
"Protingai mąstant, turėtum kreipti dėmesį į tai, ką tikrai žinai, bet jie toliau klausė, ką sakė kiti", - teigė jis.
Mokslininkai seniai naudoja panašius žaidimus, kad ištirtų, kaip žmonės bendradarbiauja ir kokį poveikį paskalos daro grupėse.
Mokslininkai paskalas apibrėžia kaip socialinę informaciją, kuri paskleidžiama apie nesantį asmenį, sakė R. Sommerfeldas.
Evoliuciniu požiūriu, paskalos yra svarbus įrankis vertinant kitų reputaciją ar laviruojant darbe ir kasdieniniame gyvenime, teigiama tyrime.
Vienas iš pavyzdžių gali būti paskalos, jog potencialus partneris buvo neištikimas - tokiu atveju ši informacija paverčia jį nepageidaujama pora, sakė R. Sommerfeldas.
