Klimato kaitos procesus nagrinėjantys mokslininkai prognozuoja, kad sulig kiekvienais metais bus vis dažnesnės karščio bangos, labai greitai padidinsiančios oro temperatūrą skirtinguose Žemės regionuose.
Potsdamo klimato pokyčių tyrimų instituto (Vokietija) ir Madrido universiteto mokslininkų grupė, pasitelkusi naujausius klimato modelius, nagrinėjo klimato kaitos XXI amžiuje scenarijus. Šio tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Environmental Research Letters“. Kompiuteriniu modeliavimu buvo tiksliai kas mėnesį atkurtas stebėtų karščio bangų plitimas pasaulyje per pastaruosius 50 metų ir parengta tokių reiškinių prognozė.
Buvo padaryta neguodžianti išvada: per artimiausius 30 metų nepriklausomai nuo CO2 emisijų apimties neįprasto stiprumo karščio bangos bus vis dažnesnės. Pasak mokslininkų, net jei nuo rytojaus visiškai nutrauktume vadinamųjų šiltnamio dujų išmetimą į atmosferą, sunkių klimato šiltėjimo pasekmių vis tiek neišvengtume.
Ekstremalaus karščio bangos 2012 m. buvo stebimos JAV, o 2009 m. - Australijoje. Pasak tyrimo autorių, deja, iki 2020 m. tokie stichiniai reiškiniai išplis dvigubai didesniame planetos paviršiaus plote, o iki 2040 m. - keturis kartus didesniame. Pagal patį blogiausią mokslininkų prognozuojamą scenarijų iki 2100 m. „šiluminiai smūgiai“ apims 85 proc. Žemės sausumos paviršiaus, o 60 proc. sausumos ploto periodiškai niokos galingos sausros.
Pusiaujo regionuose padėtis bus dar blogesnė: karščio bangos čia jau viršijo vadinamąsias slenkstines reikšmes, ir tai buvo stebima 2000 - 2012 m. Mokslininkai prognozuoja, kad dėl karščių bus fiksuojami vis nauji temperatūros rekordai, ir ši tendencija sulig kiekvienu dešimtmečiu stiprės. Valstybės, kurios iš anksto nesiims priemonių karščio bangų pasekmėms sumažinti, iki šio amžiaus pabaigos patirs milžiniškų nuosotolių, teigia tyrimo autoriai.
