Žmonės, kurie bent šiek tiek daugiau domisi klimato kaita, puikiai žino trumpinį TKKK – Tarptautinė klimato kaitos komisija. Ji laikas nuo laiko skelbia ataskaitas, kurios sudarytos šimtų mokslininkų iš įvairių pasaulio kampelių ir skirtos žmonėms, kurie turi sprendžiamąją galią. Penktoji šios komisijos ataskaita buvo paskelbta dar pernai lapkričio mėnesio pradžioje. Joje atsispindi pagrindinės temos, kurios negali būti pamirštamos.
Atkirtis skeptikams
Kalbant viena ar kita tema, visada atsiras skeptikų, kurie ras argumentų, kad tik paneigtų kitų nuomonę. Ne išimtis ir klimato kaita. Nors jau kuris laikas mokslininkai siunčia vieną ir tą pačią žinutę, kad klimato kaita vyksta čia ir dabar, o didžiausią indėlį vis dėlto esame įdėję mes, žmonės, spaudoje neretai pasirodo nuomonių, prieštaraujančių mokslininkų pateikiamoms išvadoms. Penktoji TKKK vis dėlto stiprina savo toną ir jei anksčiau buvo kalbama, jog yra tikimybė, kad pagrindinė klimato kaitos priežastis – žmonių veikla, t. y. iškastinio kuro deginimas, šiandien ataskaitoje teigiama, kad mūsų indėlis yra didžiulis. Lyginant naujausią ataskaitą su 2007 metų, ji pateikia aiškesnių, tikslesnių ir tvirtesnių faktų bei argumentų apie klimato kaitą. Mokslininkai teigia, kad Žemė jau dabar kenčia nuo klimato kaitos, tai įrodo kylantis vandens lygis, tirpstantys ledynai, šiltesni vandenynai ir žymiai dažnesni bei stipresni ekstremalūs gamtos reiškiniai. Europos, Azijos ir Afrikos žemynai kenčia nuo karščio bangų, o stiprūs lietūs ir pūgos alina Šiaurės Ameriką ir Europą.
2100 gali tapti pragaišties metais
Remiantis ataskaitoje pateiktomis išvadomis, jei nebus imtasi veiksmų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) atmosferoje mažinimui, šio amžiaus pabaigoje itin smarkus ir nebeatstatomas poveikis išaugs nuo tikėtino iki labai tikėtino. Kalbėdami apie neatsatatomą poveikį mokslininkai įvardija Vakarų Antarktidos ledo skydo suirimą. Tai reikštų, jog jūros vandens lygis pakiltų nuo 3 iki 4 metrų ir geriausiu atveju mums beliktų tikėtis, kad kilimas būtų lėtas. Taip pat neaiškus likimas laukia augalų ir gyvūnų. Didelei daliai rūšių gresia išnykimas dėl besikeičiančių klimato sąlygų, prie kurių jie nespės prisitaikyti.
Mokslininkai kalba apie 2°C temperatūros ribą, kurios negalima peržengti. Remiantis 5-ąja ataskaita, kad šis skaičius nebūtų viršytas, ŠESD išmetimai turėtų sumažėti 40-70 proc. iki 2050 metų ir turėtų būti toliau mažinami, kad 2100 metais siektų nulį. Tai reiškia, kad teks atsisakyti anglies ir dujų elektros energijos gamybai, nebent technologijos pažengtų į priekį tiek, kad visi CO2 išmetimai būtų surenkami ir saugomi. Paskaičiuota, kad jei veiksmų bus imtasi nedelsiant, pasaulinio energetikos sektoriaus permainos kainuotų apie 0,06 proc. pasaulinio vartojimo augimo per metus.
Viskas politikų rankose
Politikai taip pat turėtų skirti daugiau dėmesio klimato kaitai. Tiesa, TKKK pateikiamos ataskaitos visada peržiūrimos ir jų. Pasak San Diege esančio Kalifornijos universiteto viešųjų ryšių dėstytojo ir penktosios ataskaitos darbo grupės autoriaus David Victor, viskas, kas pateiktoje ataskaitoje yra politiškai ginčytina, būna išbraukta. „Kiekviena TKKK ataskaita pateikia vis aiškesnę žinutę, apie augančias išmetimų tendencijas ir klimato kaitos daromą poveikį. Tačiau po to nepastebima jokių veiksmų iš atsakingų asmenų, – teigia profesorius. Tačiau ši problema jau nebe mokslininkų reikalas, o politikų“. Vis dėlto daug vilčių dedama į šių metų pabaigoje vyksiančią Paryžiaus konferenciją, kurioje tikimasi patvirtinti tarptautinį klimato kaitos švelninimo susitarimą, kuris įsigaliotų 2020 metais ir pakeistų Kioto protokolą.
