Ankstesnę dieną bandymas paskutinę minutę atšauktas dėl „antžeminių sistemų problemos“. Tai buvo dar viena Elono Musko raketos milžinės nesėkmė po virtinės sprogimų.
Pastaruoju metu kilusios problemos privertė kai kuriuos stebėtojus suabejoti, ar didžiausia ir galingiausia pasaulyje raketa galės nugabenti žmones į Mėnulį arba įgyvendinti E. Musko svajonę kolonizuoti Marsą.
Dešimtasis 123 metrų ilgio raketos startas iš „Starbase“ Pietų Teksase turėjo įvykti pirmadienį nuo 18 val. 30 min. vietos (pirmadienį 2 val. 30 min. Lietuvos) laiku.
Naujas bandymas gali būti surengtas antradienį.
Misijos tikslas – atlikti viršutinės pakopos, skirtos gabenti įgulą ir krovinį, konstrukcijos bandymus, jai apskriejant pusę pasaulio, o vėliau nusileidžiant Indijos vandenyne.
„SpaceX“ taip pat išbandys naujas šilumos skydo medžiagas ir pasitelks imitacinius „Starlink“ palydovus kaip krovinį. „SpaceX“ tris kartus pavyko pagauti apatinę pakopą su milžiniškomis paleidimo bokšto „rankomis“, tačiau dešimtojo skrydžio metu to nebus bandoma padaryti.
Bendrovės agresyvus požiūris „greitai suklysk, greitai išmok“, manoma, leido jai pasiekti itin reikšmingų laimėjimų.
Jos „Dragon“ kapsulės yra vieninteliai amerikiečių erdvėlaiviai, gabenantys astronautus į Tarptautinę kosminę stotį (TKS), o „Starlink“ tapo geopolitiniu turtu.
Tačiau didėja susirūpinimas, ar ši sėkmė lydės ir „Starship“ – raketą, nepanašią į jokią ankstesnę. Jos viršutinė pakopa sprogo per visus tris bandomuosius skrydžius šiais metais.
„Kosmoso civilizacija“
Pirmadienį internetinėje transliacijoje pasirodęs E. Muskas buvo tradiciškai optimistiškas ir kartojo savo viziją apie Marsą kaip žmonijos gelbėjimo valtį, jei Žemę ištiktų nelaimė.
Tačiau jis pridūrė, kad be išlikimo užtikrinimo yra ir daugiau pakylėjančių motyvų: „Ateitis, kurioje būsime kosmoso civilizacija, yra daug įdomesnė nei ta, kurioje nesame“, – sakė jis.
Net jei dešimtasis skrydis pavyks, priešaky laukia didelės kliūtys.
„Tiek erdvėlaiviui, tiek nešančiajai raketai dar liko tūkstančiai inžinerinių iššūkių, tačiau bene didžiausias iš jų – sukurti visiškai daugkartinio naudojimo orbitinį šilumos skydą“, – sakė E. Muskas, vilkėdamas marškinėlius su užrašu „Nuke Mars“.
Šis šūkis yra užuomina į idėją detonuoti branduolines bombas virš Raudonosios planetos ledo kepurių, kad būtų išskirtos šiltnamio efektą sukeliančios dujos ir ji taptų panašesnė į Žemę.
Kita svarbi kliūtis – įrodyti, kad „Starship“ raketas orbitoje galima papildyti kriogeniniu kuru – tai precedento neturintis pasiekimas, tačiau būtinas, kad raketa galėtų vykdyti tolimojo kosmoso misijas.
„Starship“ projekto atidėjimas gali paveikti NASA „Artemis“ programą, kuria siekiama iki 2027 metų vidurio nuskraidinti JAV astronautus į Mėnulį, naudojant modifikuotą „Starship“ versiją kaip nusileidimo priemonę.
