Seniausios subatominės dalelės, neutrinai, dydžiu gali prilygti tūkstančiui galaktikų.
Neutrinus, kiek apie šias daleles yra žinoma šiandien, sukuria atominės reakcijos arba radioaktyvus dūlėjimas.
Pasak kvantinės mechanikos specialistų, tokių dalelių dydis yra nustatomas pagal neapibrėžtą, tačiau galimą šių judančių dalelių arealą.
Subatomines daleles galima aptikti tik tada, kai šios susiduria su kitomis dalelėmis, pavyzdžiui, atomais.
Neseniai sukurtų neutrinų, rašo „National geographic“, dydis yra nedidelis, tačiau senosios, kosmoso amžiaus, dalelės, kurios atsirado ir išsiplėtė kartu su visata, gali būti daug didesnės.
„Mes kalbame, grubiai tariant, apie 10 mln. šviesmečių kiekvienam neutrinui“, – apie galimą neutrino dydį kalbėjo San Diego (JAV) universiteto mokslininkas George`as Fulleris.
Neutrinai neturi jokio krūvio, o jų masė yra labai nežymi. Dėl šių savybių neutrinai gali skrieti beveik šviesos greičiu bei kirsti normalią materiją beveik nesuardydami esamos tvarkos.
Dauguma neutrinų, kurie veikia Žemę, kilo iš Saulės. Milijardai Saulės neutrinų kiekvieną žmogų perskrodžia maždaug kas sekundę.
G. Fulleris, bandydamas suskaičiuoti neutrinų masę, išsiaiškino, kad pačios seniausios dalelės, visatai plečiantis prarado didžiąją dalį savo energijos, tad dabar aptikti šias dalelytes – beveik neįmanoma.
Jis pridūrė, kad tamsiosios medžiagos taip pat nėra aptinkamos, tačiau astrofizikai yra suradę įrodymų, jog tokia medžiaga egzistuoja.
„Tad, žiūrint į visatos struktūrų augimą, galima aptikti seniausius neutrinus netiesiogiai, pagal jų gravitaciją“, – sakė mokslininkas.
