Po vakar Saulėje kilusios itin stiprios magnetinės audros jos paviršiuje susiformavo milžiniškas karštos plazmos žiedas, kuriam „sugriuvus“ į kosmosą gali būti išmestas Saulės plazmos pliūpsnis.
Vakar pietrytinėje Saulės disko dalyje buvo pastebėtas dėl magnetinio lauko pokyčių virš žvaigždės paviršiaus iškilęs milžiniškas plazmos žiedas, kurio ilgis – maždaug 700 000 kilometrų – beveik dvigubai didesnis už atstumą nuo Žemės iki Mėnulio, praneša „Spaceweather.com“. Ne mažiau įspūdinga „ugnies arka“ Saulėje buvo užfiksuota ir spalio 16 dieną, tačiau jis buvo „vos“ 400 000 kilometrų ilgio.
Tokios „arkos“ – labai tankių ir šaltų dujų sritys Saulės paviršiuje, besidriekiančios palei jos magnetinio lauko jėgų linijas. Kai į jas žiūrima iš priekio, šios sritys atrodo kaip Saulę vagojantys tamsūs randai. Tuo tarpu žvelgiant į jas iš šono jos panašios į iš Saulės gelmių iškilusias plazmos kilpas. Tai vadinamieji protuberantai – kosminės erdvės fone ryškiai švytintys Saulės medžiagos „liežuviai“.
Pasak astronomų, tokios šaltesnių dujų „arkos“ Saulėje gali atsirasti per vieną dieną. Sudarytos iš šimtų milijardų tonų Saulės medžiagos, jos gali nusidriekti dešimtis tūkstančių kilometrų. Jei tokia Saulės magnetizmo sritis yra stabili, ji gali išsilaikyti kelias savaites ar net mėnesius.
Pranešama, kad naujausią Saulėje prasiveržusį itin didelį plazmos žiedą pirmadienio, gruodžio 6 dienos, rytą užfiksavo NASA kosminis aparatas „Solar Dynamics Observatory“.
„Ši milžiniška struktūra Saulėje lengvai matoma pro mėgėjiškus Saulės teleskopus. Nuolatinis jos stebėjimas suteikia progą išvysti įspūdingą Saulės vainiko masės išvaržą, kuri gali įvykti artimiausiomis valandomis ar dienomis“, – sakoma „Spaceweather.com“ pranešime.
Į Saulę jokiu būdu negalima žiūrėti teleskopais ar astronominiais žiūronais be apsauginių filtrų, nes tai gresia apakimu. Tačiau turintys Saulės stebėjimui tinkamą įrangą astronomijos mėgėjai neturėtų delsti, nes naujasis „megadarinys“ Saulės paviršiuje netruks amžinai, teigiama pranešime.
„Kol kas ši milžiniška struktūra ramiai kybojo virš žvaigždės paviršiaus, bet šiuo metu pastebimi jos nestabilumo požymiai. Tokie ilgi plazmos žiedai kaip šis „griūdami“ paprastai sukelia savotišką sprogimą, kuris įvyksta struktūros medžiagai pasiekus žvaigždės paviršių“, – sakoma pranešime.
Vis aktyvėjanti Saulė „įsibėgėja“ po neįprastai ilgai užtrukusio ramybės laikotarpio. Paskutinysis toks didelis plazmos išsiveržimas Saulėje buvo užfiksuotas lapkričio 16 dieną – tada susidariusio plazmos žiedo ilgis viršijo 600 000 kilometrų. „Solar Dynamics Observatory“ ir kiti Saulę stebintys kosminiai aparatai atidžiai seka „Saulės orų“ pokyčius, rašo „Spaceweather.com“.
