Trečiadienį Informacinės visuomenės plėtros komitetui Kauno universiteto Kompiuterių katedros docentas dr. Alfredas Otas pristatė Kauno technologijos universiteto Kompiuterinio raštingumo centre Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu atlikto visuotinio kompiuterinio raštingumo situacijos Lietuvoje tyrimą.
Anot A.Oto, visuotinio kompiuterinio raštingumui tyrimui realizuoti buvo pasirinktas anketinės apklausos būdas, o gauti rezultatai turėjo būti palyginami su 2006 ir 2005 metų tyrimo rezultatais. Taip pat buvo apklausiami gyventojai nuo 15 iki 70 metų.
Posėdžio metu A.Otas pristatė pagrindines tyrimo išvadas: 0,98 proc. respondentų turi patvirtinę savo kompiuterines žinias ECDL pažymėjimu, 50,98 proc. respondentų savo kompiuterinę kompetenciją vertina kaip gerą, nors tai nėra patvirtinta oficialiu dokumentu, 19,92 proc. respondentų turi minimalų kompiuterinį raštingumą, silpną kompiuterinį raštingumą, kurio lygis gerokai nesiekia minimalaus raštingumo žinių turi 13,28 proc. respondentų, 14,84 proc. respondentų pripažįsta nemokantys dirbti kompiuteriu.
Taip pat apie trečdalis respondentų visai nesinaudoja elektroninėmis paslaugomis. Manoma, kad ne vien dėl prastesnės kompetencijos – gal tiesiog per mažai elektroninių paslaugų, kurios reikalingos, suprantamos ir patrauklios vyresnio amžiaus žmonėms.
A.Otas pažymėjo, kad darbdavių keliami kompiuterinio raštingumo kvalifikaciniai reikalavimai darbuotojams dar netapo labai svarbiais ir neskatina privačių įmonių darbuotojų kompiuterinio raštingumo gebėjimų tobulinimo motyvacijos. Valstybės tarnautojams taip dar nėra aiškiai keliami kompiuterinio raštingumo reikalavimai – situacija tokia, kad apie trečdalis valstybės tarnautojų kompiuteriu dirbti moka silpnai arba visai nemoka.
Todėl galima prieiti prie išvados, kad reikia organizuoti daugiau nemokamų kursų gyventojams. Taip pat kompiuterinio raštingumo reikalavimai turėtų būti aiškiai įvardyti valstybės ir savivaldybių tarnautojų kvalifikaciniuose ir atestaciniuose reikalavimuose.
Tačiau pastebimas augimas vertinant 2005, 2006 ir 2007 metų visuotinio kompiuterinio raštingumo tyrimo rezultatus. Apibendrinant šiuos rezultatus, galima konstatuoti, kad auga gerą savo kompiuterinį raštingumą deklaruojančių respondentų kiekis: atitinkamai 48,56 proc., 49,92 proc. ir 51,5 proc. potencialiai aktyvių šalies gyventojų.
A.Oto teigimu, 2007 m. pirmą kartą nė vienas besimokantis respondentas neprisipažino nemokantis dirbti kompiuteriu. Nuolatinis šalies mokyklų kompiuterizavimas, augantis dėmesys informacinėms technologijoms studijų procese jau duoda savo rezultatus.
Informacinės visuomenės plėtros komitetas, išklausęs pristatymą apie visuotinį kompiuterinio raštingumo tyrimą, nusprendė kreiptis į Vidaus reikalų ministeriją, kad įvertintų galimybę ir tikslingumą nustatyti ir taikyti visiems valstybės tarnautojams vieningą (bazinį) kompiuterinio raštingumo lygį bei atsakytų, kaip yra numatoma įgyvendinti Viešojo administravimo plėtros iki 2010 metų strategiją valstybės tarnautojų kompiuterinio raštingumo plėtros srityje bei kokie galimi rezultatai ir perspektyvos.
