Į poledinį Vostoko ežerą Antarktidoje prasigręžusiems Rusijos mokslininkams kol kas nepavyko jame aptikti ne tik „nežemiškos“ , bet ir apskritai jokios gyvybės pėdsakų. Pirminiai rezultatai rodo, kad vanduo jame sterilus.
Šių metų vasario mėnesį į po beveik 4 kilometrų storio ledo danga Antarktidoje esantį Vostoko ežerą prasigręžę Rusijos Antarktidos ekspedicijos specialistai paėmė vandens mėginius, kuriuose tikėtasi rasti šiuolaikiniam mokslui nežinomų organizmų. Gręžimo darbai bandant pasiekti šį poledinį ežerą Antarktidoje buvo vykdomi nuo 2002 metų. Rusijos mokslininkų teigimu, šiame visiškai izoliuotame ežere, kuris jau beveik 20 milijonų metų yra uždengtas Antarktidos ledo dangos, galėtų egzistuoti tik egzotiškos gyvybės formos. Įprastinėms gyvenimo sąlygos šiame vandens telkinyje yra beveik nepakeliamos dėl didelio deguonies kiekio ir aukšto slėgio.
Tačiau pirminiai vandens mėginių iš Vostoko ežero tyrimai nuvylė: juose nepavyko aptikti jokių vietinės kilmės mikroorganizmų, pranešė Sankt Peterburgo (Rusija) branduolinės fizikos instituto ir Grenoblio (Prancūzija) nacionalinio tyrimų centro mokslininkas Sergejus Bulatas. Šių tyrimų rezultatus, kuriuos jis pats pavadino labai preliminariais, S. Bulatas pristatė neseniai Stokholme vykusioje astrobiologijos konferencijoje, skelbia „Nature“.
Pranešama, kad S. Bulatovo vadovaujama tyrėjų grupė tyrė šių metų vasarį iš ežero gelmės paimto ir ant grąžto užšalusio vandens mėginius. Bendra mikroorganizmų koncentracija jame sudarė mažiau nei 10 viename mililitre, o tai esą atitinka sterilios laboratorijos foną. Paaiškėjo, kad trys iš keturių aptiktų tipų bakterijų į mėginį pateko iš grąžto tepalo. Neidentifikuotas bakterijų tipas taip pat, manoma, greičiausiai yra taršos vykdant gręžimo darbus pasekmė.
Tačiau mokslininkai pabrėžia, kad šie rezultatai toli gražu negali būti laikomi galutiniais. Kadangi mėginys buvo paimtas iš grąžto kerne užšalusio ežero vandens, esą reikės dar palaukti pilnaverčių vandens mėginių iš ežero gelmės. Nauji mėginiai iš Vostoko ežero turėtų būti paimti vėliau.
Vostoko ežeras yra pats didžiausias iš daugiau nei 100 Antarktidoje esančių poledinių ežerų. Dydžiu jis prilygsta Ontarijo ežerui Šiaurės Amerikoje. Manoma, kad Vostoko plotas siekia 15,5 tūkst. kvadratinių kilometrų. Ežero gylis yra apie 1000 m.
Mokslininkų skaičiavimai rodo, kad Vostoko ežero vanduo turi būti persotintas deguonimi: jo koncentracija turėtų būti tokia didelė, kad šiuolaikiniam mokslui žinomos bakterijos negalėtų jame egzistuoti, sakoma pranešime. Deguonies kiekis šiame vandenyje turėtų 50 kartų viršyti įprastinę jo koncentraciją gėlame vandenyje. Be to, skaičiavimai rodo, kad slėgis ežere turėtų siekti apie 400 atmosferų.
Poledinio ežero per beveik 4 km storio ledą nepasiekia Saulės šviesa, o tai reiškia, kad šiame vandenyje neįmanomas fotosintezės procesas. Mokslininkų teigimu, Vostoko ežere galėtų gyventi tik chemosintezę naudojantys organizmai.
„Chemosintezės atveju bakterijos išlieka gyvybingos tik dėl cheminių jungčių, be to, jos turi būti prisitaikiusios prie 400 atmosferų slėgio... Mes manome, kad ežeras persotintas deguonimi, nes po juo tirpsta ledynas, atiduodantis lede esantį orą. Ežero ledas formuojasi lėtai, todėl jame nėra dujų, taigi, deguonis susikaupė vandenyje“, – sakė S. Bulatas. Jo teigimu, viename Vostoko ežero vandens litre gali būti ištirpę iki 0,7 - 1,3 gramų deguonies, o tokia jo koncentracija mirtina bakterijoms. Taigi, jei ežero vandenyje vis dėlto būtų rasta kokių nors bakterijų, tai, pasak mokslininko, praktiškai būtų „nežemiška gyvybė Žemėje“.
