nežemiška gyvybė

Paukščių Tako galaktikoje tikriausiai esama milijardai planetų, skriejančių aplink savo žvaigždes vadinamojoje gyvenamojoje zonoje, kur teoriškai galėtų egzistuoti gyvybė, panaši į žemiškąją, trečiadienį paskelbė tyrėjai. 2009 metais į orbitą iškeltas NASA Keplerio kosminis teleskopas, skirtas egzoplanetų paieškai, rado jau tūkstančius planetų, skriejančių aplink kitas žvaigždes. Daugelis jų sudaro planetų sistemas, panašias į Saulės sistemą.

 2015 m. vykdomi kosminių tyrimų projektai teikia vilčių, kad galime tapti svarbių atradimų, susijusių su gyvybės paieškomis už Žemės ribų, liudininkais.

Gyvybės požymių paieška kitose planetose yra labai sudėtingas uždavinys. Jis paprastai remiasi cheminės analizės metodais – ieškoma skysto vandens, kaip vienos, mūsų supratimu, būtinos sąlygos gyvybei, deguonies, metano dujų, organinių molekulių, tokių kaip amino rūgštys. Tačiau tuo pačiu pripažįstama, kad kitur gyvybė gali būti paremta visai kitais biologiniais principais, o galbūt net ir visai ne biologiniais.

Vakar BTV eteryje rodytos laidos „Yra kaip yra: ar egzistuoja nežemiška gyvybė?“ autorė, vedėja Asta Stašaitytė-Masalskienė laidos metu prisipažino: ruošdamasi laidai ji manė, kad laidoje bus daugiau juokaujama apie „žalius žmogeliukus“. Pasirodo, viskas vyko gerokai rimčiau. Lietuvos mokslininkai, profesoriai studijoje buvo nusiteikę labai rimtai ir apie nežemišką gyvybę bei NSO fenomeną diskutavo be ironijos ir sarkazmo.

JAV biologas ir genetikas Craigas Venteris, vienas pirmųjų sekvenavęs žmogaus genomą, pareiškė, kad netolimoje ateityje mokslas bus pajėgus Žemėje atkurti svetimas gyvybės formas, pranešė britų dienraštis „Independent“. C. Venteris su kolegomis jau yra sukūręs dirbtinį genomą ir perkėlęs jį į gyvą ląstelę. Dabar, jo manymu, atėjo eilė kurti ne tik pavienes dirbtines ląsteles, bet ir ištisus organizmus: tam esą būtų naudojami 3D spausdintuvai ir speciali programinė įranga.

 Ateivių radijo signalų paieškos rezultatų neatnešė, tad trys komandos ieško nežemiškos inžinerijos ženklų. Ateiviai, kur jūs? Panašu, protingos kaimynystės radimo viltys nuolat blėsta. Marsas ir Venera nėra taip tankiai apgyvendinti, kaip spėta anksčiau. Išorinės Saulės sistemos leduotose jūrose gyvybės būti gali, bet tikriausiai ne sudėtingesnės už mikrobus.

Leideno universiteto (Nyderlandai) mokslininkai mano, kad jau artimiausiais dešimtmečiais naujo tipo antžeminiai teleskopai padės aptikti nežemiškos gyvybės požymius tolimose egzaplanetose.

Asteroidų žiedai, panašūs į esantį mūsų Saulės sistemoje, gali būti svarbūs bandant surasti gyvybę kitose visatos vietose, teigia naują teoriją pasiūlę mokslininkai. Joje teigiama, kad asteroidų susidūrimai su planetomis gali duoti postūmį sudėtingos, protingos gyvybės gimimui ir evoliucijai, rašo „Daily Mail“. Tai gali stebinti, mat asteroidus garsina ir baimę kelia jų potencialas sukelti masinius išnykimus, kai jie susiduria su mūsų planeta.

Paskutiniai gyvybės bastionai Žemėje ginklus kovoje prieš mirtį sudės maždaug po 2,8 mlrd. metų, kai mirti susiruošusi Saulė išsipūs ir virs raudonąja milžine. Tačiau ištisą milijardą metų iki to momento vieninteliai gyvi sutvėrimai Žemėje bus... vienąlasčiai organizmai, gyvuojantys izoliuotuose, druskinguose karšto vandens telkiniuose.