Kosminių šiukšlių kiekis žemojoje Žemės orbitoje pasiekė kritinę ribą: kyla pavojus, jog po eilinio susidūrimo gali prasidėti nevaldoma grandininė reakcija, turėsianti labai sunkių padarinių, perspėja Pentagonas.
Panaudotų raketų pakopų, nebeveikiančių palydovų, balistinių raketų suskaldytų kosminių aparatų ir kitų žemojoje orbitoje maždaug 7,6 kilometrų per sekundę greičiu skriejančių vadinamųjų kosminių šiukšlių kiekis jau kelia rimtą pavojų visai 250 milijardų JAV dolerių vertės kosminei pramonei, teigiama JAV Gynybos departamento pranešime, pateiktame šalies Kongresui.
Pasak ekspertų, tereikia vienintelio dviejų palydovų ar didelių kosminių šiukšlių susidūrimo, ir orbitoje gali pasklisti tūkstančiai nuolaužų, kurios savo ruožtu taranuos kitus palydovus, rašo „Telegraph.co.uk“. Po tokios „grandininės reakcijos“ kai kurios orbitos dėl nuolaužų debesies gali tapti išvis netinkamos nei komerciniams, nei kariniams palydovams, teigiama Pentagono parengtame „Space Posture Review“ pranešime.
Tiesioginis pavojus kyla GPS funkcionavimui, tarptautiniam telefono ryšiui, palydovinės TV bei meteorologinių prognozių paslaugoms. Nuogąstaujama, kad didelės kosminės šiukšlės kelia grėsmę Tarptautinės kosminės stoties įgulai ir aplink Žemę skriejančių kosminių laivų astronautams, teigiama pranešime.
Viešai neskelbiamame Pentagono pranešime konstatuojama, kad kosminė erdvė aplink Žemę tampa vis labiau perpildyta dėl vis naujų valstybių vykdomų kosminių programų, ir perspėjama, kad ateityje situacija tik blogės.
Kosmines šiukšles tiriantis Stokholmo Tarptautinio taikos tyrimų instituto raketinės technikos specialistas Bharathas Gopalaswamy apskaičiavo, kad šiuo metu žemojoje Žemės orbitoje, 784 – 992 kilometrų aukštyje virš planetos paviršiaus, skrieja 1 100 dirbtinių Žemės palydovų ir daugiau nei 370 000 kosminėmis šiukšlėmis laikomų objektų.
2009 m. vasarį susidūrus neveikiančiam Rusijos palydovui ir „Iridium“ sistemos telekomunikacijų palydovui kosmose pasklido maždaug 1 500 nuolaužų debesis. Po Kinijos 2007 m. sausį išbandyto antipalydovinio ginklo orbitoje atsirado dar apie 150 000 kosminių šiukšlių.
Kosminį šiukšlyną nuolat papildo ir tokie smulkūs objektai, kaip veržlės, varžtai, pirštinės ir kiti daiktai, patenkantys į orbitą įvairių kosminių misijų metu. Nors jie ir smulkūs, skriedami dideliu greičiu gali sukelti rimtų problemų.
Pasak B. Gopalaswamy, kosminių šiukšlių kiekis žemojoje Žemės orbitoje jau beveik yra pasiekęs kritinę ribą. „Joks palydovas negali būti patikimai apsaugotas nuo šios griaunančios jėgos“, - teigia jis.
Jungtinių Tautų Kosminės erdvės biuras (OOSA) pernai paskelbė kosminių šiukšlių Žemės orbitoje mažinimo rekomendaciją, kurioje kosminės valstybės raginamos po misijų pabaigos pašalinti iš orbitos nebenaudojamus kosminius laivus ir raketų pakopas. Pasak OOSA direktoriaus Mazlano Othmano, siekiant apsaugoti viešąjį interesą kosmose, būtini nauji įstatymai ir politinė valia.
Šiame vaizdo siužete - „kosminio šiukšlyno“ aplink Žemę susidarymo istorija.