• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Jei tikėjotės ypatingo perspėjimo, kad kompiuteriai galiausiai taps protingesni už mus, galvokite iš naujo. Realybėje mūsų elektroniniai valdovai jau perima kontrolę ir tai daro kur kas subtiliau nei rodoma mokslo fantastikoje. Pagrindinis jų ginklas – algoritmai.

REKLAMA
REKLAMA

Už kiekvienos protingos internetinės paslaugos slypi dar protingesnis internetinis kodas. Tai galima pasakyti apie internetines parduotuves, skaičiuojančias, kokios knygos ar filmai galėtų mus sudominti, apie „Facebook“ draugų paieškos ar nuotraukų žymėjimo paslaugas, apie interneto paieškos sistemas, kurios vedžioja mus po visą internetą.

REKLAMA

Pasak „The Wall Street Journal“, šie nematomi skaičiavimai vis labiau valdo mūsų sąveikavimą su elektroniniu pasauliu.

Neseniai vykusioje „TEDGlobal“ konferencijoje algoritmų ekspertas Kevinas Slavinas įspėjo, kad matematika, kurią kompiuteriai naudoja atlikdami įvairius procesus, pamažu skverbiasi į mūsų gyvenimą.

Tarp tokių pavyzdžių jis paminėjo robotą valytoją, kuris suplanuoja geriausią namų ruošos būdą, ir internetinius prekybos algoritmus, kurie vis labiau užvaldo Volstritą.

REKLAMA
REKLAMA

„Mes užrašome šiuos dalykus, kurių jau nebegalime perskaityti, – kalbėjo K. Slavinas. – Mes pateikėme kažką neįskaitomo. Ir daugiau nebesuvokiame, kas vyksta šiame mūsų sukurtame pasaulyje.“

Milijonų verta knyga

Algoritmai galbūt yra protingesni už žmones, tačiau jie ne visuomet turi perspektyvos jausmą. Šis trūkumas išryškėjo, kai šiais metais kompanijos „Amazon“ kainų nustatymo kodas pradėjo kariauti su savimi.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Peterio A. Lawrence'o knyga „Musės gimimas“ (angl. „The Making of a Fly“) yra apie musės molekulinę biologiją nuo kiaušinėlio iki išsivysčiusio vabzdžio. Knyga galbūt gali pasirodyti labai įdomi, tačiau ji greičiausiai nėra verta 56 mln. litų.

Ši suma buvo pasiekta „Amazon“ internetinėje parduotuvėje, kai kompanijos naudojami algoritmai, skirti prekių kainoms nustatyti ir atnaujinti, pradėjo siūlyti vienas už kitą didesnes kainas.

REKLAMA

K. Slavino manymu, tai tik menkas įrodymas, kokia sumaištis gali kilti, kai kodai pasidaro pernelyg protingi ir gali veikti be žmogaus įsikišimo.

Kodams tampant vis labiau sofistikuotiems jie pradeda skverbtis į visas mūsų gyvenimo sritis. Filmų nuomos internetinės svetainės „Netflix“ naudojami algoritmai atsakingi už 60 proc. filmų nuomos. Taip yra todėl, kad mes vis rečiau pasikliaujame savo kritiniais sugebėjimais ir žodžiu, o dažniau priklausome nuo to, ką K. Slavinas vadina „kultūros fizika“.

REKLAMA

Vadovaujamas vaidmuo

Pasinaudodama šiuo apibrėžimu Didžiosios Britanijos kompanija „Epagogix“ taiko algoritmus norėdama numatyti, ko reikia, kad filmas taptų populiarus. Algoritmas naudoja įvairius duomenis (scenarijų, siužetą, filme vaidinančias kino žvaigždes, vietą, kurioje vyksta veiksmas) ir sujungia juos su panašių filmų iš bilietų gautomis pajamomis, kad nustatytų, kiek galima bus uždirbti rodant šį filmą.

Pasak kompanijos generalinio direktoriaus Nicko Meaney, sistema padėjo kino studijoms apsispręsti, kuriuos filmus kurti verta, kurių – ne. Pavyzdžiui, svarstant vieną projektą, kurio gamyba turėjo kainuoti 720 mln. litų, algoritmas apskaičiavo, kad iš bilietų bus gauta vos 120 mln. litų, tad šio filmo kurti neapsimoka.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kito filmo atveju buvo nustatyta, kad studijos pasamdyta brangi aktorė nepadės uždirbti daugiau nei tuo atveju, jei filme vaidins ne tokia brangi aktorė.

Vis dėlto N. Meaney nesureikšmina algoritmų vaidmens Holivude.

„Kino filmai kuriami dėl įvairių priežasčių, – aiškino jis. – Kino studijoms mes nesakome, koks turi būti filmo siužetas. Jos tai panaudoja kaip naudingą veiklos informaciją. Mes padedame žmonėms priimti sudėtingus sprendimus. Kodėl gi ne?“

REKLAMA

Slaptas kodas

Jei algoritmai turėtų savo Holivudo šlovės alėją, pirmoji žvaigždė turėtų atitekti „Google“. Garsusis kompanijos slaptas kodas padėjo šiai interneto paieškos sistemos milžinei tapti viena galingiausių pasaulio kompanijų. Niekas neabejoja, kad „Google“ sukurta sistema smarkiai palengvino interneto paiešką, tačiau kritikai jau kurį laiką pateikia klausimą: kokia viso to kaina?

REKLAMA

Eli Pariser savo knygoje „Filtro burbulas“ („The Filter Bubble“) kelia klausimą, kaip toli žengia „Google“ duomenų algoritmas panaudodamas asmeninius mūsų duomenis ir formuodamas mūsų atitinkamai matomą internetą.

Neseniai Kolumbijos universiteto psichologų atliktas tyrimas parodė, kad pasitikėjimas interneto paieškos sistemomis keičia žmonių mąstymo būdą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Nuo pat interneto paieškos sistemų atsiradimo mes reorganizuojame būdą, pagal kurį įsimename dalykus, – sako tyrimo autorė Betsy Sparrow. – Mūsų smegenys pasikliauja internetu panašiai kaip pasikliaujama draugu, šeimos nariu ar bendradarbiu.“

Pasak jos, dabar mes vis rečiau sugebame išlaikyti informaciją atmintyje, nes puikiai žinome, kur ją galėtume greitai rasti.

REKLAMA

Staigus žlugimas

Finansų rinkose kodai pamažu tampa tikrais valdovais, nes sudėtingi algoritmai padeda lengviau nuspręsti, ką pirkti, ką parduoti. Šiandien iki 70 proc. Volstrite atliekamų sandorių atliekami vadinamosiomis juodosiomis dėžėmis arba algo-prekyba.

Tai reiškia, kad prekybininkai, bankai ir brokerių kompanijos šalia protingų vyrukų nuo šiol įdarbina ir protingus fizikus bei matematikus. Tačiau net mechaninis tikslumas ir žmonių sukurti kodai negarantuoja, kad viskas vyks sklandžiai.

REKLAMA

Vadinamojo Staigaus žlugimo (angl. Flash Crash) metu, kuris įvyko 2010 metų gegužės 6 dienos naktį, penkias minutes trukęs rinkos nuosmukis sukėlė laikiną chaosą.

Dėl 10 proc. kritusio „Dow Jones“ indekso buvo apkaltintas sukčiaujantis prekybininkas, tačiau iš tiesų šiuo atveju buvo kalta kompiuterinė programa, kurią naudojo neįvardytas prekybininkas.

Algoritmas vos per 20 minučių pardavė 75 tūkst. vertybinių popierių už 10,2 mlrd. litų ir taip paskatino kitus prekybos algoritmus veikti atitinkamai.

REKLAMA
REKLAMA

Iki šiol niekam nepavyko tiksliai nustatyti, kas tuomet įvyko, tačiau rinkos atsigavo vos po kelių minučių. Šis chaosas privertė įvesti vadinamuosius grandinės stabdžius, kuri sulaiko prekybą, jei kompiuteriai pradeda netinkamai veikti.

Didėjanti algoritmų įtaka formuojant esamą aplinką privers mus išsiaiškinti, kiek daug jie žino ir ar mes vis dar turime laiko sulaikyti jų įtakos plėtrą.

FAKTAI: Didžiausi sutrikimai

Daugiau kaip 6 mln. populiariausio JAV interneto tiekėjo AOL klientų beveik parą neturėjo galimybės naudotis internetu, nes vyko jo remontas.

Dėl parą trukusio „eBay“ sutrikimo 1998 metais kompanija prarado apie 3 mln. dolerių.

Pirmasis „Skype“ veiklos sutrikimas, trukęs dvi paras, įvyko 2007 metų rugpjūtį. Jo priežastis – algoritmo sutrikimas.

2008 metų rugpjūtį buvo sutrikęs „Gmail“ ryšys. Beveik 100 mln. jo naudotojų porą valandų negalėjo naudotis paštu. Teigiama, kad buvo sutrikusi kontaktų sistema.

Vienas didžiausių sutrikimų „Twitter' darbe įvyko Michaelio Jacksono mirties dieną. Dėl naudotojų atnplūdžio neatlaikė serveris. Sutrikimas buvo šalinamas daugiau kaip po valandos.

REKLAMA

2010 metų rugsėjį „Facebook“ patyrė „didžiausią sukrėtimą per savo istoriją“. Vadovybė aiškino, kad automatinė sistema, kuri ieško neteisingų nustatymų, palaikė klaida pataisas, kurios buvo padarytos pagrindinėje tinklo bazėje. Tuomet prasidėjo masinis klaidų taisymas ir serveriai neatlaikė šimto tūkstančių užklausų.

Šių metų rugpjūčio pradžioje žaibas sutrikdė Dubline veikiančio „Amazon“ darbą. Kilo gaisras ir „Amazon“ debesų kompiuterijos paslaugų centras (Amazon Elastic Compute Cloud) kelioms dienoms išėjo iš rikiuotės.

Mindaugas Samkus

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų