Pažvelkite į štai šią nuotrauką: raudonos linijos yra visiškai tiesios, tačiau jei jūs kiek ilgiau sutelksite žvilgsnį ties vidurio tašku, atrodys, jog jos išlinksta.
Rensselaer Politechnikos instituto (Niujorkas, JAV) mokslininkas Markas Changizi atrado ne tik šios, bet ir visų optinių iliuzijų paslaptį: jos veikia dėl to, kad smegenys sugeba „matyti“ ateitį.
Šviesai patekus į akies tinklainę, maždaug dešimtadalis sekundės praeina, kol smegenys signalą konvertuoja į vaizdinį pasaulio suvokimą.
Mokslininkai jau seniau žinojo apie šį vėlinimą, tačiau buvo diskutuojama, kaip konkrečiai mes kompensuojame šį reiškinį. Vienos teorijos šalininkai teigė, jog mūsų motorinė judėjimo sistema kažkaip modifikuoja kūno judesius, taip panaikinant vėlinimo įtaką.
M. Changizi teigia, jog būtent mūsų vizualinė sistema išsivystė taip, kad kompensuotų nervinės sistemos sukeliamus vėlinimus. Ji mokslininko manymu generuoja vaizdą, kuris atsiras tik po maždaug vienos dešimtosios sekundės dalies, t.y. artimiausioje ateityje.
Tokia „įžvalga“ leidžia mums sinchronizuoti pasaulio vaizdą su laiko tėkme, t.y. dėl to mes galime laiku sugauti skriejantį kamuoliuką ir sklandžiai manevruoti minioje.
Ta pati „pranašo“ savybė gali paaiškinti įvairiausias optines iliuzijas. M. Changizi teigimu, „Iliuzijos atsiranda kai smegenys bando suvokti ateitį, tačiau suvokimas neatitinka realybės“.
Štai kaip ši prognozavimo teorija gali paaiškinti labiausiai paplitusias optines geometrinių formų iliuzijas. Nuotraukoje pavaizduota vadinamoji Heringo iliuzija – ji primena rato stipinus su centriniu tašku, kurio abejose pusėse išdėstytos vertikalios linijos.
Iliuzija mus „apgauna“ priversdama smegenis manyti, jog judame į priekį, taigi, smegenys persijungia į ateities prognozavimo režimą. Kadangi mes išties nejudame, ir matoma figūra yra statiška, mes klaidingai suvokiame tiesias linijas kaip kreivas.
