Lenkijoje rekordiškai nusekusi Vyslos upė atskleidė šimtus metų slėptus lobius. Archeologai pagaliau rado dalį Abiejų Tautų Respublikos palikimo, kurį XVII amžiuje pavogė į šalį įsiveržusi švedų kariuomenė.
Didžiausia Lenkijos upė pavargo slėpti šimtametes paslaptis, ir nusekus vandeniui į dienos šviesą vienas po kito ėmė lįsti architektūriniai lobiai. Vyslos dugnas dabar primena didingus griuvėsius, įklimpusius dumble. Tai Lenkijos ir Lietuvos respublikai priklausę lobiai, kuriuos prieš keturis šimtus metų norėjo pagrobti švedų kariai.
Tąkart priešų invazija buvo tokia didelė, kad net praminta tvanu. O švedai pasirodė tokie gobšūs, kad vienas iš laivų nuskendo dėl per didelio svorio vos pradėjęs kelionę.
„Mes jau žinojome, kad būtent čia XVII amžiuje nuskendo vienas iš švedų laivų. Prieš šimtą metų Varšuvos darbininkai atsitikinai rado keletą architektūrinių kūrinių“, – teigė Varšuvos universiteto archeologas Hubertas Kowalskis.
Tačiau darbininkų radiniai netrukus buvo pamiršti. Ir tik prieš kelerius metus Varšuvos istorikai, iš naujo atradę švedų laivo istoriją, ėmė dairytis lobių. Tačiau jų paieškos buvo bergždžios, kol padėti nenutarė pati upė. Tiesa, lobiams iškelti prireiks šiek tiek laiko.
„Atrodo, kad dabar vandens lygis tėra 58 centimetrai, todėl negalime naudotis laivu. Turime palaukti, kol vanduo pakils iki įprasto lygio. Tai užtruks dvi-tris savaites“, – kalbėjo H. Kowalskis.
Anot rašytinių šaltinių, švedų laivas gabeno gerokai daugiau lobių nei kol kas atskleidė Vysla. Todėl istorikai tikisi, kad po vandeniu liko įspūdingesnių relikvijų. Visas jas žadama eksponuoti Varšuvos karališkojoje pilyje – ten, kur ir yra teisėta lobių vieta.
Deja, kiti tvano laikais pavogti lobiai amžiams pasiliko Švedijoje, privačių kolekcininkų rankose.
Algirdas ACUS
