Šių Nobelio laureatų tyrinėjimai atvėrė galimybes tirti Alzheimerio ligą ir vėžinių ląstelių plitimą.
2008 metų Nobelio chemijos premija paskirta Japonijos mokslininkui Osamu Shimomurai ir JAV tyrėjams Martinui Chalfie bei Rogeriui Y.Tsienui už žaliai fluorescuojančio proteino (ŽFP) atradimą ir tyrimus.
Karališkoji Švedijos mokslų akademija paskelbė, jog „šis baltymas tapo vienu iš svarbiausių įrankių, naudojamų šiuolaikiniame biologijos moksle. Naudodami ŽFP mokslininkai sukūrė metodus, padėjusius stebėti iki tol nematomus procesus, tokius kaip nervinių ląstelių vystymasis smegenyse ir vėžinių ląstelių plitimas“. Pirmiausia mokslininkai atrado ŽVF medūzų organizmuose, o dabar šis baltymas plačiai naudojamas tyrinėjant gyvose ląstelėse vykstančius procesus.
O.Shimomura ŽFP išskyrė iš medūzų, paplitusių prie vakarinių Šiaurės Amerikos krantų. Jis nustatė, kad apšvietus ultravioletiniais spinduliais baltymas fluorescuoja ryškiai žalia spalva. Praėjusį dešimtmetį M.Chalfie įrodė, jog baltymas gali būti naudojamas kaip „švytintis genetinis žymeklis“, o R.J.Tsienas padėjo „suprasti, kaip ŽFP fluorescuoja“.
Šių tyrinėtojų darbai suteikė galimybę mokslininkams vienu metu stebėti keletą skirtingų biologinių procesų. Naudojant ŽVF mokslininkams taip pat atsivėrė galimybė tirti Alzheimerio ligos pažeistas nervines ląsteles, stebėti, kaip besivystančiame embrione susidaro insuliną gaminančios betaląstelės. „Atliekant vieną įspūdingą eksperimentą, mokslininkams pavyko pažymėti skirtingas nervines ląsteles pelių smegenyse ir sukurti spalvų kaleidoskopą“, - sakoma Švedijos karališkosios mokslų akademijos pranešime.
Pernai šis prestižinis apdovanojimas atiteko Vokietijos chemikui Gerhardui Ertliui už cheminių procesų ant kietųjų paviršių tyrimus.
