• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Jei dažniausiai sapnuojate nespalvotus sapnus, didelė tikimybė, kad esate vyresnis nei 55-erių ir užaugote žiūrėdamas nespalvotą televiziją, teigia mokslininkai.

REKLAMA
REKLAMA

D. Britanijos Dundee universitete atlikto tyrimo išvadose sakoma, kad nuo to, kokią TV – spalvotą ar ne – vaikystėje žiūrėjo žmonės, labai priklauso, kokius sapnus jie sapnuoja dabar.

REKLAMA

Britų dienraščio „Daily Telegraph“ teigimu, mokslininkai žmonių galimybę sapnuoti spalvotai tiria dar nuo XX a. pradžios. 1915 – 1950 m. surinkti duomenys liudija, kad dauguma sapnų būdavo nespalvoti. Tuo tarpu 7-ąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį surengtos apklausos liudija, kad sapnuose respondentai matydavo vienokias ar kitokias spalvas.

REKLAMA
REKLAMA

Dundee universiteto mokslininkai nusprendė išsiaiškinti, ar spalvotų sapnų fenomeno plitimą galima būtų paaiškinti skirtingais apklausų atlikimo metodais. Tuo tikslu jie atliko 60 savanorių, pusė kurių buvo jaunesni nei 25, o likę – vyresni nei 55 metų amžiaus, tyrimus.

Tiriamieji turėjo nurodyti, kokius filmus jie dažniausiai žiūrėdavo vaikystėje, o kiekvieną rytą privalėjo užsirašinėti, kokius sapnus sapnavo, ypatingą dėmesį skirdami spalvoms. Paaiškėjo, kad jaunesni nei 25 metų tiriamieji nespalvotus sapnus sapnavo vidutiniškai 4,4 proc. visų atvejų. Vyresniosios amžiaus grupės rezultatai nebuvo tokie akivaizdūs. Tie, kurie vaikystėje žiūrėdavo spalvotus filmus, nespalvotus sapnus sapnuodavo vidutiniškai 7,3 proc. visų atvejų. Tačiau vyresni tiriamieji, kurie būdami maži buvo matę tik nespalvotus filmus, nespalvotai sapnuodavo dvigubai dažniau – beveik 25 proc. visų atvejų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tokius rezultatus mokslininkai aiškina tuo, kad vaikystėje matyti filmai stipriausiai veikia žmogaus psichiką. Pasak specialistų, vaikystėje iš visko sprendžiant yra tam tikras periodas, kai filmų žiūrėjimas ima daryti įtaką sapnų formavimosi procesui.

Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Consciousness and Cognition“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų